Kaip tik parodysiu Nes jau pradėjo švaistyti laiką, o ir "savanoriauja" paskutiniu metu tik liežuviu...

Labai mėgstu paskaitas apie PVM
PVM tai netiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamas galutinis vartotojas. Kol prekė keliauja savo kelius, įmonės yra tik to mokesčio surinkėjos. Kiekviename pardavimo etape į biudžetą patenka visa to mokesčio dalis. Tai yra, jei jūs pardavėte prekę už 100 Lt ir 21 Lt PVM, biudžetas tuo momentu ir gauna tuos 21 litą, ne daugiau ir ne mažiau. O kodėl yra pervedami skirtumai? Nes jau buvo etapas (kai pirkote iš tiekėjo, kai gaminote ir etc.), kuriame dalis to PVM jau buvo sumokėta biudžetui.
O prie pelno skaičiavimo PVM aplamai ne prie ko.

Kas pasiilgo geros knygos:
Khaled Hosseini
"Bėgantis paskui aitvrarą" ir "Tūkstantis saulių skaisčių"

Labai labai rekomenduoju. Pagal pirmąją knygą yra pastatytas filmas. Sako, kad geras.

Ir man taip atrodo, tuo labiau, kad objektyvumo , bijau, kad bus mažai Ir taip aišku, kam kas patinka, kas nepatinka

Bet kai mūsų programos skaičiuoja "pievas", tada kaltiname programerius, kad neteisingai skaičiuoja, kad jie neišsiaiškino ir t.t.
Manau, klaida paklausėjo viena- reikėjo prisipažinti, kad yra ne buhalteris Šiaip tikrai būkime geranoriškesni.

O ką reiškia "įvesti per pažymas"?

D6xx (kom. sąnaudos)-305,06
D24x(atskaitomas PVM)-64,06 (jie turite teisę traukti į atskaitą visą PVM)
K 4xx (skola tiekėjui)-305,06
K 4(mokėtinas PVM)-64,06
Atrodo taip.

D6xx (kom. sąnaudos)-305,06
D24x(atskaitomas PVM)-64,06 (jie turite teisę traukti į atskaitą visą PVM)
K 4xx (skola tiekėjui)-305,06
K 4(pardavimo PVM)-64,06
Atrodo taip.

Taip, graži šiandien diena. Jau antri metai taip sekasi per šias šventes su oru. Ir dienų daug buvo, tai nors į kapines patekti jokių problemų. Kaip atsimenu, kai ankstesniais metais vos ne kelias valandas šliaužti reikėjo...
Colop rašo, kad džiaugiasi, jog lempučių Maximoje prisipirko, o aš labai liūdžiu, kad per tokias šventes pardavėjoms tenka dirbti.

Ko gero, prisidengus krize, tokie dabar atlyginimai... Nors vėlgi, žiūrint kur. Matyt, rotacija mažesnė, žmonės labiau brangina savo darbo vietą. Ne iš vienos draugės, kuri kažkada ruošėsi kelti sparnus ir ieškotis naujo darbo, nutarė, kad geriau tai, ką turi, nors nelabai gerai,bet garantuotai.

Mąstau... Neturėjau nei vienos viršininkės moters. Nežinau, ar tai jau labai blogai, negaliu lyginti, nes nesusidūriau. Bet sutinku su DKate, ne lytis yra svarbu.
Turėjau ne vieną šefą. Buvo laikai, kai tris metus iš eilės keičiau darbus, kol išsigandau, kad niekas manęs nebeims už tokį lakstymą. Buvo visokių šefų, bendrą kalbą daugiau ar mažiau rasdavau su visais, tik vienas atvejis išskirtinis. Bet ten buvo ypatingas atvejis, o blogai šefui buvo viskas. Kasdien kas nors verkdavo. Aš neverkiau, nes buvau vyresnė už tas verkiančias mergaites, manęs taip lengvai nepravirkdysi, bet svorio per pusę metų numečiau 7 kg Vo dieta ). Svarbiausia, kad neįtikdavo ne darbas, o šiaip - pavyzdžiui, tualete džiovinamas skėtis Atrodo, juokinga, o mūsų reprezentacinėi įstaigai tai buvo pasaulinio masto tragedija, prilygstanti nebent 10 balų žemės drebėjimui. Ir t.t. Knygą parašyt galima.
Labai džiaugiuosi savo dabartiniu kolektyvu. Tokių kavos pertraukėlių niekada neturėjau. Bet vėlgi. Santykiai puikūs, nes mes buhalterės dirbame kiekviena sau, o kiti kolektyvo nariai ne mūsų profesijos atstovai.

Be abejo. Yra tam tikri darbai, kuriems reikia tam tikrų ameninių savybių. Ir nieko čia nepadarysi.
Aš manau, kad nemaža dalis po Pačiolio ir panašių kursų tikrai tapo gerais specialistais, bet esmė tame, kad į tuos kursus einama ne iš didelės meilės buhalterijai, o todėl, kad kažkas girdėjo kažkur, jog buhalteriams neblogai moka. Anksčiau ėjome, nes reikėjo persikvalifikuoti, o buhalterių poreikis kaip ir buvo didelis. Aš asmeniškai tikrai nejaučiu ypatingos meilės šiai profesijai, tikrai tai ne mano svajonių darbas, bet yra kaip yra.
Todėl nesu labai prieš tuos kursus, bet manau, kad jei jau pradėjai dirbti tokį darbą, tai būk malonus, įvertink savo galimybes, mokykis ir tobulėk, o ne gadink profesijos vardą.

Aš aplamai kodėl apie santykius darbe pradėjau. Man pažįstama situacija, kai reikia išeiti iš darbo dėl klaikios atmosferos. Esu į tokią situaciją patekusi tik vieną kartą, bet patikėkit, spjoviau į pinigus,į perspektyvas ,į karjeros galimybes, nutariau, kad zdorovje dorože. Aš sugebėjau atsilaikyti lygiai 7 mėnesius, bet jau nuo pradžių buvo aišku, kad ten niekas nepasikeis, bus pragaras. Va ten tai buvo kadrų kaita Tokios dar neteko matyti. Bet įmonė buvo naujai įkurta, todėl jokių siurprizų.
O kai norima išeiti išdirbus ne vienerius metus, manau, kad pasikeičia kažkas kita, ne žmonės. Žmonės nesikeičia, keičiasi aplinkybės ir situacijos, į kurias jie atitinkamai reaguoja. Pavyzdžiui, vienas sunkiausių išbandymų, mano galva, yra pinigai. Tada ir pamatai, kas yra kas. Ir sunkiausia būna , kai tenka nemaloniai nustebti. Todėl tikrai reikia arba išeiti, arba susitaikyti ir negadinti sau nervų (jei tai įmanoma)
O labai artimi santykiai darbe, ką aš žinau. Manau, kad nieko gero.Su laiku tai pradeda trukdyti, esu šventai įsitikinus. Ne viena iš mūsų turime pavaldinių. Draugystė tokiu atveju griežtai draudžiama (tai nieko bendro neturi su gerais, kolegiškais, pagarbiais santykiais), nes vistiek ateina tokia diena, kai arba pats pasijunti nusivylęs, ar kitas žmogus jaučiasi išduotas.

Požiūrį į situaciją kartais labai sveika pakeisti. Ir save mylėti dar labai labai sveika
Kažkada aš buvau labai įnikusi į visokias psichoanalizės knygas, Merfio "Pasąmonės galią" vos ne mintinai mokėjau. Bet susidūri su konkrečia realybe, su konkrečia nemalonia situacija ir visos pasąmonės programos nueina šuniui ant uodegos Nesakau, kad tai neveikia, kad tai bevertė informacija, anaiptol, aš ir toliau skaitinėju, bet aš esu tokia, matyt, neimli realistė, mano nuotaikų kaita labai nuspėjama, todėl ėmiau ieškoti komplekso, kaip padėti sau, susidūrus su realybe, kai vien pozityvus mąstymas jau nebeveikia.
Labiausiai tuo metu gelbėjo pasportavimas, baseinas ir etc. Šiaip geros knygos, geras filmas.Arba dar palyginimo principas (aš taip užvadinau), t.y. pasižiūri kokį "Bėdų turgų" ir pati ant savęs supyksti.
Esu įsikėlusi į favoritus O.Lapino straipsnį apie pozityvų mąstymą, leisiu sau pacituoti:
Pozityvizmas iš kažkur kitur ateina. Iš kažkokios tokios vietos. Man atrodo, aš nujaučiu, kur ta vieta. Visos tiesos atskleisti jums negaliu, tačiau trumpai tariant, ši vieta yra tarp jūsų praeito gyvenimo, vaikystės ir dar mėgstamoje gamtos vietoje. Ten, kur jūs kažkada slėpėte savo pirmą “sekretą” - pamenate, iš stikliuko ir spalvoto popieriuko? Tai va, tuo momentu, kai jūs darydavote šį “sekretą”, jūs buvote labai arti pozityvaus mąstymo šaltinio. Tiesiog galėjote jį ranka paliesti

Tik supraskite mane teisingai.
Man pažįstama panaši situacija. Susikūrė įmonė. Visi bendradarbiai ne tik kolegos, bet ir draugai, kartu baliavoja, kartu leidžia laisvalaikį. Šefai- pagrindiniai "zavadylos", kurie skatina tokį intymumą, įsivaizduodami, kad tai padės darbui. Viskas labai gražu, pakol firma nepradeda augti. Ateina nauji darbuotojai, atitinkamai labai neblogi specialistai. Šefai, be abejo, tai pastebi, ima skatinti, girti, įsiklausyti į šviežią nuomonę. Bet atmosfera įmonėje keičiasi (ne šefai, jie lieka tais pačiais žmonėmis, tik supranta, kad familiarumui vietą turi užleisti normalūs darbiniai santykiai), senieji darbuotojai jaučiasi įžeisti, jie negali susitaikyti su padėties pasikeitimu, kad kažkas gali būti geresnis už juos, kad kažkas taip pat nusipelno šefų palankumo ir pagytrimų.
Aš buvau atėjęs naujai darbuotojas, man buvo lengviau. Visas šitas intrigas supratau tik po kiek laiko. Niekada nepamiršiu , kaip šefas savo raudančiai sekretorei pasakė,kad ji visada bus išskirtinė ir lialialia. Bet po kažkiek laiko tai pačiai sekretorei pasakė, kad nieko įmonėje nelaiko, nes jam reikia dirbti, o ne intrigas narplioti,ir kad nepakeičiamų žmonių nėra. Neapsikentė, nes ta madam lipo jam ant galvos (vadovavao ten, kur jos niekas neprašė). Rezultatas- ji išėjo. Žinau, kad apie atmosferą toje įmonėje skleisdama pačius blogiausius gandus.
Panašiai buvo ir kitoje įmonėje. Senieji darbuotojai sakė, kad šefas labai pasikeitė, lyginant su ankstesniai laikais. O tie ankstesni ir buvo tada, kai įmonė buvo mažutė ir kompaktiška.
Netaikau jums, hamanka, konkrečiai. Gal pas jus situacija visai kita. Bet kartais tikrai reikia pažvelgti kitu kampu.
O naujo darbo paieška tikrai tam tikrais etapais yra labai sveikintinas dalykas.

Jei jau rašote darbą , tai gal pirmiausia reikia suvokti sąnaudų esmę finnasinės apskaitos prasme ir mokesčių prasme.
Apskaita įmonėje vedama ne mokesčiams apskaičiuoti. Šitą dalyką kažkaip jau reiktų įsisamoninti.
Ir tokių nesutapimų tarp finansinės apskaitos ir mokestinės yra aibė.
Finansinės apskaitos prasme visos išlaidos yra sąnaudos, mokestine- tik tos, kurios uždirba ar uždirbs pajamas.
Ir nieko nereikia ginčytis, nes nei vienas rimtas finansų specialistas (ne mokestininkas) nesusižavės tokiu ginču ir nuomonę susidarys nekokią.
Auditoriai dažnai apie mokesčius aplamai nieko neraukia,nebent tik tie, kurie specializuojasi mokesčiuose.

O man net šiurpuliukai perėjo, kai prieš filmą pamačiau va šitą reklamą:
www.obuolys.lt/kinozona/filmas/14503-lord-dance.html
Turiu kelias šios trupės kasetes, kažkaip man tai turbūt patys gražiausi šokiai, kuriuos esu mačiusi.

Tikrai eisiu.
Čia dar M. Flatley :
www.youtube.com/watch?v=py2TiFsq9T0&feature=related
www.youtube.com/watch?v=CEjclME_BM4&feature=related
www.youtube.com/watch?v=8SEgBd25Wu0&feature=related

Na ką, atlikau pilietinę pareigą- pažiūrėjau "Tadą Blindą". Ir galiu labai nuoširdžiai paploti. Ko gero, vos ne pirmas lietuviškas filmas (na yra dar keli iš senesnių laikų), kur tikrai išlaikyta harmonija tarp žanro, išpildymo, tempo ir t.t. Nėra be proto ištęstų mizancenų, nėra idiotiškų, tik pačiam režisieriui, ko gero, suprantamų pamąstymų ir t.t. Yra tam tikras žanras, kuris turi tam tikras taisykles, ir joms tikrai nenusižengta. Nepretenduoju į didžius kino kritikus, nediskusinsiu apie jo meninę ar istorinę vertę, nes šiuo atveju priimu viską per savo subjektyvią prizmę, o man asmeniškai patiko, net labai. Mano dukra liko sužavėta.
Atsiimu savo prieš tai rašytus pamąstymus. Šitas Blinda man net labai priimtinas.
Ir dar daina. Ją kažkodėl visi po filmo "atrado", o aš su tais "raudonais vakarais" ir "sieloje dūzgiančiom bitėm" visą pernykštę žiemą pragyvenau, nes maniškė per vasario 16-ąją dainavo šitą dainą mokykloje.
www.youtube.com/watch?v=zmjbsEulgT8

Ką Tau parašyti, miela mano Drauge.
Žinai, ateina toks laikas, kai naujai pažinti žmonės tampa puikiais kolegomis, mielais pažįstamais, bet su amžiumi atrasti naujus draugus darosi vis sunkiau ir sunkiau. Tu esi viena iš to nedaugelio, kurią aš net neabejodama vadinu Drauge.
Žaviuosi, kiek pati pasiekei. Džiaugiuosi, kad užauginai vaikus, kuriais tikrai gali džiaugtis ir didžiuotis. Tu esi man pavyzdys, kaip galima neverkšlenant, nekaltinant viso pasaulio, tik savo pastangų dėka tiek nuveikti ir likti optimiste, geru ir šiltu žmogumi,ant kurio peties dar galima ir paverkšlenti .
Ko Tau palinkėti? Laimute, išlik visada tokia.

Vajezau...Jooooo, o kaip gyvenimo kokybė?

Ir man nepatinka. Nes mūsų visuomenė, net nežinau dėl ko, viską mėgsta suvulgarinti.
Patiko Taunytė, vienoje laidoje pasakė, dabar nebėra gražių ir protingų mergaičių, yra tik arba seksuali arba ne. Nes prasmė suteikiama visai kitokia, nei turėtų.

Neseniai vėl pažiūrėjau vą šitą filmą:
www.obuolys.lt/kinozona/filmas/2589-zmogus-be-veido.html
Geras.
Aplamai ant senų patraukė. "Moters kvapas" , "Žmogus su randu", ir va šitą dar noriu pamatyt, kažkada patiko:
artmixerror.wordpress.com/2010/12/31/birdy-paukstukas/

O aš nepakenčiu saulėgrąžų aliejaus to, kuris saulėgrąžom kvepia. Senais laikais tik toks buvo, todėl niekada ir nenaudojau (geriausiu atveju ant vinigreto). O į kepinius dedu tokį, kuris nepriduoda jokio prieskonio. Elvusia, o alyvuogių aliejus skonio nepermuša?
Man irgi reikia, kad greitai , nes tie ilgi ir sudėtingi tikrai neverti būna į juos įdėtų pastangų. Aš va varškės pyragą ruošiuos kepti, šiandien kaip tik kolegė receptą pasakė.
Ir dar. Jūs čia apie seksualumą. Merginos, ne Elvusia painioja, tamstos painiojat sąvokas. Supošlinot sąvoką, kaip kokie Delfi komentatoriai. Šiaip sex yra lytis, tai vyro seksualumas yra jo vyriškumas, o moters - moteriškumas. Su grožiu tai turi mažai ką bendro.
Mačiau kažkada laidą apie tai per Discovery, berods. Ten geometriškai buvo įrodyta, kad pvz. moters seksualumas (nesuvulgarinta prasme) priklauso nuo tam tikrų jos kūno proporcijų susiderinimo savyje. Ir nieko bendro su 90x60x90. Išmatavimai ne prie ko. Turi būti išlaikyta kažkokia proporcija, kuria akis tuoj pat užfiksuoja, na žodžiu...
Elste, jei pas jūs palei konteinerius tokie vaikšto, tai gal paskelbk tikslų adresą. Tų konteinerių.

Ačiūkas.
Patikėk, gali. Sakau, mano kolegos klaiksta, sakė, dar tokių vaizdų nematė. Tai lyginant su jaunyste, aš jau lengviau sergu. Gal išvarys mane namo, kad neapkrėsčiau Nes iki pietų dar kažkaip nieko būna.

Apie alerginius tyrimus čia taxe buvo prirašytos "paklodės" Jau vien aš su Rolanda kiek prirašėm.
O alergija šalčiui yra labai dažna. Mano yra peršalimui Irgi nieko gero, nes užsitęsia... Atrodau dabar siaubingai, kaip reiks ryt darbe atbūt, nežinau. Svarbiausia, kad tada siaubingai nepernešu vandens. Fiziškai sunkiausia yra nusipraust. Veido liest nesinori, net pagalvot negaliu, kad reikia praustis. Apie plaukų plovimą - tyliu. Reiks kažkaip ryt atbūt nelabai gražiai

Da viena... Zdraste. Kudlų negaila...Aš nors ir sergu, bet sloga, ne marazmu

Nu nesu labai jautri... paskutiniu metu kažko vis peršalu, dar ir kosuliai kimba, ko aplamai niekada nebūdavo anksčiau. Bet sloga tai jau mano "firminė" liga nuo vaikystės. Dar nemačiau žmogaus, kuris sirgtų sloga siaubingiau už mane (duktė, tiesa, paveldėjo). Kol mano teta gydytoja man išaiškino, kad pas mane tipiška alergija peršalimui, peršalus prasideda alerginė sloga. Anksčiau dimedrolį vartodavau, padėdavo geriausiai. Dabar yra gerų, bet jie receptiniai. Reiks išsirašyt ir turėti atsargoje.
Elvusia, o Sudafed čia koks vaistas? Yra toks Aktifed, bet aš jį blogai toleruoju. Vartoju tik iš bėdos, kai reikia daugmaž formoj būt, bet vengiu.

Kita kalba
Bliamba, duokit naudingą patarimą, kaip peršalimą išsigydyt? Užkniso sloga juodai. Tik spėjau Turkijoje nuo kažkokio viruso atsipaipaliot, taip gerai buvo... Grįžau... Kol aklimatizavausi, sušalau namuose praeitą savaitę nerealiai, vėl sergu , kažkokia zaraza prikibo, eilinė... Laikas jau emigruot kur nors, kur šilta. Užkniso klimatas juodai

Ir tylėk, nes žinai... kudloms gali blogai baigtis
VIRTUVĖJE, o ne... Dabar visi arba šoka , arba kulinarines knygas rašo... Taip kad... jokių kudlotų minčių Bulkučių užsakymas yra. Ale Deppas.

Panašu, kad Zurosas buvo pirmasis, kuris to nedarė... Bet va neilgai