Pelno(nuostolių) ataskaitoje NEPRIPAŽINTAS pelnas (nuostolis), kuris registruojamas tiesiogiai į 3 klasę, ir visai nesvarbu, kada tai buvo - šiais ataskaitiniais metais ar ankstesniais. Nenaudokit jūs jo, jei nežinote kam naudojamas (pavyzdys- perkainojimo rezervo mažinimas nusidėvėjimo sumom- neregistruojama ne 5 , nei 6 klasėje, tai ir yra nepripažinats pelno(nuostolių) ataskaitoje pelnas).

Aišku, man kažkaip nuskambėjo...
Wow , o ar tikrai draudimo išmoka turėjo didinti apmokestinamą pelną?

Jūs patariate "užkaišyti" skylę, bet nekreipiate dėmesio į informacijos pateikimo teisingumą. Labai keista.

Palaukit, čia priekaištas? Patarimai duodami tada, kai aiški situacija.
O jūsų situacija visiškai neaiški. Pelno (nuostolių) atsakaitoje nepripažintas pelnas (nuostolis) neturės įtakos pelno mokesčiui. Tai labai konkrečiai apibrėžti atvejai.
Tai viena.
Antra. Jūs taisote pelno mokestį. Vadinasi klaidos buvo sąnaudų arba pajamų registravime, iš to seka, kad tai tikrai praeina per PNA. Neaišku, klaida ištaisyta retrospektyviniu ar perspektyviniu būdu? Tas taip pat įtakoja NKPA.
Tai gal pirma išsiaiškinkit, ar aplamai teisingai užregistruota apskaitoje.

O kodėl jūs nutarėte, kad tai pelno(nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas?

Be abejo. Skirstomas yra grynasis pelnas, o jis gaunamas atėmus sumokėtus mokesčius.
O dėl 39 sąskaitos.
Mano asmenine nuomone ji absoliučiai nereikalinga ir jos nenaudojimas tikrai nepažeidžia jokių apskaitos principų.

Ne, niekas kaip ir neiskeitė.
Dėl leidžiamų. taip, atostoginių kaupimai gali būti leidžiamais atskaitymais, jei paskaičiuoti labai tiksliai. Sakykim, paskaičiuoti labai tiksliai, bet tada metų eigoje priskaityti atostoginiai jau tampa neleidžiamais atskaitymais.
Kiek turiu pažįstamų (mes irgi taip darome) atostoginių kaupimai yra registruojami tik finasinėje apskaitoje, mokesčiams tai neleidžiami atskaitymai. Taip daug paprasčiau.

Dar labai panašūs malamutai.
Šiaip haskiai ir malamutai man patys pačiausi (po vokiečių aviganių) šunys. Ypač po to žymiojo filmo.

Niu AČIŪ AČIŪ AČIŪ už sveikinimus.
Aš čia ištisom dienom "svodkes" apie vandens lygį seku, laukiu, kada reiks startuot ir bėgt podružkės gelbėti, o čia, matai, kaip paprasta- pučia sau į ūsą ir dar kažkokie Mūzai lanko... Kita vėl. Vaikams valgyt neduoda... Kitos nesikeist liepia...
Apie kaimynų gąsdinimą jau nekalbėsiu. Nu kažkas čia Senstu, matyt.
Myliu visus
Kaip sako mano dukra, jūs legendinės ir -iai

Baik tu , jau aš juodąjį jumorą tikrai suprantu ir Erlicką skaitau. Kiekvieną šeštadienį.
Aš aplamai TIK šiuo atveju su Samajana nesutinku, su jo požiūriu. Ir viskas.
Aš nesutinku su pasaulinio sąmokslo teorijomis.
Tik tiek.

O Samajaną šiaip labai gerbiu ir myliu.

O ką pritari?
Mano vaikas man miegoti leido, net labai.
Sirgti... Nu proto ribose.
Dabar paauglystė.
Dar neišėjo...
Anūkų, tfu tfu dar biški ankstoka...
SAMAJANA, apie KĄ tu aplamai čia??????

Štai ir man taip atrodo.
Logikos nematau jokios, dadedant tuos ketvirčius. Tuo labiau, kad dar panagrinėjus , ten yra vartojama dar tokia sąvoka kaip "vienas veiklos ciklas" ar tai panašiai. Mano ciklas yra finansiniai metai, ir įdomu tik tai, kas vyksta jų viduje. Galvoju, kiek naudinga man bus informacija, kai aš sužinosiu, kiek mano trumpalaikis turtas padidės pvz. kovo 31 dieną, o ilgalaikis sumažės. Gal naudinga skaitančiam iš šono? Bet kuo?
O štai , kai matosi , kaip vykdau įsipareigojimą ciklo viduje, nes lyginamoji informacija pateikiama metų galui, jau kažkokias išvadas galiu pasidaryti.
Vėl susimąsčiau... gal neskubėsiu keisti tarpinių. Nemėgstu skaičių "dėl skaičių".

Juokinga kalbėti apie natūralią atranką XXI amžiuje.
Juokinga kalbėti, kad XXI amžiuje turi išgyventi stipriausi fiziškai. Įsivaizdavau, kad XXI a. mąstanti žmonijos dalis didžiausiu žmogaus stebuklu laiko jo protą.
Juokinga piktintis medicinos laimėjimais.
Ir aplamai iš tikro liežuvis nesiverčia kalbėti apie kai kurias jautrias temas, nenusimetus ciniškumo ir šaltumo kaukių.

Paisrodo, jau pažengėme šioje srityje į priekį, tai ir valio. O kad praranda slaugos pinigus... Na čia jau labai nesipiktinčiau, juk tomis dienomis slaugo valstybė, ko gero visame pasaulyje taip yra. Nes gali dirbti, nereikia auklių.
Su senukais ir ligoniais ta pati tvarka. Manau, kad viskas teisinga. Kalba tik apie kokybę ir etc. O čia jau kita kalba

Labanakt, nesapnuok košmarų. Viskas Ok. Nėra viskas tik juoda arba balta.

Na matai. O pradinis variantas buvo nedžiuginantis? Tai ją jau turėjo atrinkti, kaip netinkamą? Beje, mano draugės dukters ta pati diagnozė, bet ten dar ir nemaži sklaidos sutrikimai, ne vien motorikos. Tai vat...
Manau, kad tos mamos, kurios dėl savo vaikiukų daro viską, to ir tikisi, kad bus geriau? Ir džiaugiasi kiekvienu pasiekimu. Ir, matyt, tikrai jau nėra absoliučiai nelaimingos. Man gaila jų labiausiai dėl to, kad dar nėra sąlygų normaliai grįžti į gyvenimą.
O dėl labai sunkių ligoniukų, kuriems reikalinga pastovi priežiūra. Ką aš žinau...Tiksliau žinau, bet vėl pinigai pinigai.

O aš mačiau labai gražų dokumentinį filmą apie Dauno sindromu sergančius vaikus, ir apie tai, kiek daug jie pasiekia normalioje visuomenėje.
O pas mus nuo sovietinių laikų, tėvai, turintys neįgalius vaikus, juos slėpdavo, lyg tai būtų kažkokia gėda. Aš tais laikais aplamai neįgalių žmonių beveik nemačiau. Džiugina, kad nors normalios pagalbos dar nėra, bet bent jau požiūris visuomenės darosi civilizuotas, ir niekas man neįrodys, kad tada šitiems žmonėms buvo geriau.
Ir vėl grįžtu prie savo išsakytos minties. Padėti galima, bet vėl pinigai, skurdas ir t.t Man atrodo, visame Vilniuje tik vienas darželis tokiems vaikams yra. Vat čia jau katastrofa.

Taip, apie tai ir tie tėveliai galvoja.

O ką jiems įsivaizduot? Kai nėra alternatyvų...
O tas atvejis (jei apie mano aprašytą), ten buvo biški kitaip. Ten nereikėjo nutraukt gyvybės palaikymą. Paprasčiausiai reikėjo mažiau stengtis išgelbėti, tai visas kompleksas priemonių, nenoriu plėstis. Ir buvo tik variantas, pakankamai realus, kad neišgyvens.
Ar ta mama teisi? Neturiu teisės spręsti. Ji tikrai nesusirgo nei depresija, nei darė iš savęs kankinę.

O, mano nuomone, išeitis šiuo atveju, kaip visame civilizuotame pasaulyje, padaryti viską, kad tėvai galėtų pailsėti, galėtų dirbti, kad neiškristų iš gyvenimo. Bet tai jau kita problema, kaip ir visos...

Ir dar. Aš jau kažkada rašiau, kad pelno(nuostolių) ataskaitoje nerodomas pelnas(nuostolis) traktuojamas dažniausiai labai neteisingai. Yra labai konkretūs atvejai, kada pajamos arba išlaidos registruojamos šioje sąskaitoje.

Laceratia, aš suprantu, ką tu nori pasakyti. Ir, gink Dieve, nekaltinu tavęs nehumaniškumu. Atvirkščiai. Suprantu, kad tau nuoširdžiai gaila tų vaikų ir jų tėvų.
Bet kokia išeitis? Kas apsiims naikinti (jei, pavyzdžiui, tai bus pripažinta humaniška priemone)???
O prasidėjo ta diskusija pasiūlymu atiduoti vaikus į globos namus, bet juk jie ten gyvens, niekas jų nežudys. Įsivaizduoji, kad taip tėvai išsivaduos? Galės toliau sau būti laimingi, dirbti, auginti sveikus vaikučius? Tipo, nematau ir širdis neskauda? Patikėk, taip negali būti. Paprasčiausiai negali. Nes tas vaikas yra tavo, ir kryžius tavo. Todėl ir neša jį tėvai. Nes kitos išeities paprasčiausiai daugelis nemato, o jos ir nėra, ko gero. Bent jau šiame gyvenime.

Perkelt tokį sprendimą daktarui? Tai paprasčiausiai neetiška, net jei būtų leidžiama. Tokių neatsiras. Tai ne tik moralės klausimas, tai daug giliau. Taip daug nusikaltimų žmonijai galima būtų pateisinti.

Rūpi vaikas, jis pirmiausia ir rūpi. Galit mest į mane akmenį, bet kai diskutuojama apie abortus, aš tikrai niekada nesmerkiu tų moterų, kurios nutraukia nėštumą, žinodamas, kad užsimezgė neįgalaus vaiko gyvybė. Tai viena.
Bet čia kalbama apie gimusius vaikus. O tai jau visai kitas atvejis. Patikėk, atiduot savo vaiką daugeliui yra paprasčiausiai neįmanoma misija, tokie tėvai (dažniausiai, deja, mamos, kurios dar ir lieka vienos)apie didvyriškumą tikrai negalvoja. Didvyriais juos laiko kiti, nes mato situaciją "iš šono".

Šuo atveju aš tikrai nieko neturėjau "užantyje", paklausdama Laceratios. Ir tas instinktas, kol vaikų nėra, jis toks... Tada gali daug ką vertinti visai kitaip, kurti vaikų auklėjimo teorijas ir pan. Įsivaizduoti, kad jau aš taip nedarysiu, taip nemaitinsiu, to neduosiu. O gyvenimas... Taip pakoreguoja, kad...
Ir paprasčiausiai tada, galvodamas apie kitą, svetimą vaiką, įsivaizduoji savąjį ir "prisimatuoji" situaciją sau. O tada jau...

Viena mūsų įmonių pernai susidūrė su tokiu atveju. Auditorius paskaičiavo nuo atostoginių kaupimo atidėtą pelno mokestį, nors grupę audituojanti įmonė neskaičiuoja. Skaičiau skersai ir išilgai, na nepritaikau aš šio atvejo atidėtam pelno moeksčiui.
Parašyta aiškiai, atsiradus nuolatiniams skirtumams, kurie ateity neišnyks, atidėtas pelno mokestis neskaičiuojams.
Gal aš neteisi, nežinau.

Prosai, tu teisus, o mes ne. Deja... Na va, TOKIOS kietos ir taip... O reikėjo tik pasiskaityti "Balansas"
Diskusija užsilenkė tik užgimusi...

Sutinku, finansinių metų atžvilgiu taip.
Bet tarpinėje... Kokia logika? Tada daug ką reiktų perskaičiuoti.

Radau aukščiau, bet labai sudomino.
Žmonės, jūs , man atrodo, ten jau visai susimalėt. Kokia papildoma eilutė 3 klasėje? Tokios jau seniausiai nėra (kaip buvo formavimo savikaina), ir kiek ten tos sumos kabos, ką jos rodys????
Niekur taip neparašyta.
Išlaidos ir pajamos , kurios nepripažįstamos PNA, tikrai nepraeina pro 5 ir 6 klasę (tame pagrindinė esmė), bet tai nereiškia, kad jos fiksuojamos 3 klasės atskiroje sąskaitoje. Jos registruojamos pelno(nuostolio) sąskaitoje (vienoje iš). O balanse mažina(didina) nepaskirstytą pelną.
O neleidžiami atskaitymai tikrai atvaizduojami PNA. Ji sudaroma ne mokesčiams apskaičiuoti, o finansinėje atskaitomybėje visos išlaidos (su išimtimis, vieną kaip tik aptarinėjome) yra sąnaudos.

Nežinau, gal jau buvo tokia tema, bet aš tax makalynėje jau pasiklydusi, todėl nebauskit, jei kas.
Mes su kai kuriais kolegomis susiginčijome, kaip turi būti atvaizduojama "einamųjų metų dalis" tarpinėse atskaitomybėse. Tai yra. Pavyzdžiui, yra paimtas ilgalaikis kreditas, metiniame balanse viskas aišku- iškeliama suma, kuri turi būti sumokėta sekančiais finansiniais metais. Kai aš darau tarpinę atskaitomybę, ilgalaikė skola lieka ta pati, o einamųjų metų dalis yra mažinama sumokėtom tais metais sumom.
Taip daro ir dauguma mano kolegų.
Bet aš dirbu didelėje sistemoje ir kai kurios įmonės daro taip- pasibaigus ketvirčiui, darydami tarpinę atskaitomybę, "prijungia" dar sekančių metų atatinkamo ketvirčio sumą. Logikos neperprantu. Pagal mane metai yra finansiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais. Biudžetai taip pat sudaromi finansiniams metams ir svarbu žinoti ne skaičius "dėl skaičių", o tai , kaip vykdomi įsipareigojimai einamaisiais metais. O kai kas apsiputoję aiškina, kad mes neteisios.
Vat man įdomu, o kaip daro kiti.

Suderinsim. Klausk, labai juokinga, kai tokio lygio buhai klausia nesąmonių