Jūs parodysit ir pranešit VMi, bet tą patį turės padaryt ir jis. O jis kaip parodys iš kur gavo?

O kokiu pagrindu tas fizinis asmuo tas mikroschemas parduoda? šiaip jau be verslo liudijimo ar neužsiimant individualia veikla nelabai ką pardavinėt galima. Juk mikroschema ne automobilis, ne nekilnojama turtas, ne žemės ūkio gėrybės ar kita, ką galima priskirti ne komercijai ar vienetiniam pardavimui. Jei jūs šimtais iš to privataus perkat, tai.... taip daryt negalima.

Manau (net neabejoju), kad su PVM.
Nuoma tavo ekonominė veikla, ir pati rašai, kad PVM apmokestinama veikla.

O kam tie įrodymai? Jis deklaruos, kad gavo, svečiai deklaruos, kad davė Dabar žinau, ko Tiesi klaus toliau: " O jeigu tų svečių buvo labai daug, pavyzdžiui 1000 galvų, ir dovanojo jie nedeklaruotinas sumas..."

Taip pagal abejotinos skolos yra sąnaudos, bet sąnaudom jos pripažįstamos ne tada, kai yra tiksliai žinoma, kad jų neatgausime (pavyzdžiui yra visi teisiniai kliento nemokumo įrodymai), o tada, kai dėl atgavimo dar tik abejojama. Todėl jei pastebėjot NPSP yra "abejotinų skolų sąskaitos". Tai kontrarinės skolų sąskaitoms (skolų analitikoje sumos lieka, o "beviltiškų skolų" sąskaita suteikia info kiek iš tų skolų yra abejotinų, balanse-tikros skolos, dėl kurių neabejojama) Skolas į abejotinas galima iškelt tiesiogiai- konkretaus debitoriaus, arba netiesiogiai-pagal neatgautinų procentą arba seniausias (pagal pradelsimo terminus).
Pagal abejotinų skolų priepažinimo schema yra tokia:
1.Pripažįstame skolą abejotina:
D6117
K2419 (abejotinos pirkėjų skolos)
2.Kai turime visus reikiamus įrodymus, kad skolos neatgausime:
D2419 (abejotinos pirkėjų skolos)
K2411 (pirkėjų skolos)
3. Atgavus skolą, kuri buvo pripažinta abejotina:
D2419
K6117

Mokestine prasme nieks nesikeičia. Leidžiami atskaitymai- kai yra visi reikalingi įrodymai.

Na ką , tomuk, panašu, kad laikas lazaretą kokį įsteigt. N.Vilniaus filialą , taip sakant. 2004-11-10 įeis į tax istoriją. Jau du kandidatai per vieną vakarą į "neramiųjų palatą".
P.S Moku gerai vaistus leist ir aplamai patinka medicina (ypač psichinės ligos). Galiu būt sesute-savanore (turiu pažymėjimą "med.sestra graždanskoj oborony")

Artai, o tu kuriai pusei atstovauji? Čia iš tavęs tas bjaurybė Eliotas atimt nori? Kruvinai uždirbtus , kurie tik į pliusą????
Ar tu tas investitorius, ir tada Eliotas - geras dėdė?
P.S. O šiaip nifiga nesupratau.

Vertimai vertimai...
Ir įdomu, kaip gi tas nuosavas kapitalas efektyviai panaudojamas pardavimų apimtims didinti. Ne apibrėžimais (be abejo, išverstos nesąmonės), o logiškai.

Na, bet jei sąvokos taip laisvai interpretuojamos kaip:

4. Sverto koeficientas:

nuosavas kapitalas (angl. Shareholder equity)
__________________________________

visi įsipareigojimai (angl. Totals liabilities)

Šis rodiklis parodo, kokią dalį veiklos įmonė finansuoja nuosavu kapitalu. Jeigu įmonė verčiasi savo lėšomis, jai bus lengviau susidoroti su nuosmukiais. Nuosavą kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, atsargos
, nepaskirstytas pelnas.

Arba aš tikrai jau nieko nebemoku ir nežinau, kas sudaro nuosavą kapitalą.

Man atrodo, svarbesnis rodiklis yra turto apyvartumas, jo esmę suprantu.
O šito ne, nors tu ką. Nuosavas kapitalas ir pardavimų apimtys man kažkaip absol neiderina.

Tai skaičiuot, gerbiamieji, galim ką norim. Bet kiekvienas rodiklis, mano galva, turi turėt prasmę, suteikt kažkokią informaciją.

Loreta, ką davė? Debetą su kreditu nesumaišyt, sukontuot teisingai? Tai dėl to niekas ir nesiginčyja, kad technikumas (ar kolegija) TĄ duoda. Gal pradėkim nuo to, kad gryna buhalterinės apskaitos specialybė kaip universitetinė disciplina- aplamai absurdas (berods dabar tokios jau ir nebėra). Atskirkim gal buhalterį nuo apskaitos specialisto, finansininko plačiąja prasme, kurio ir funkcijos gal kiek kitokios. Aš apie tokią buhalteriją kalbu.
Man pasisekė, vadinasi, labiau. Buvo perestrojka, mokslinį komunizmą boikotavom ir nieks nieko nepadarė, net valstybinio nelaikėm. O ekonomikoj tada vėjai švilpavo- nuo absurdo apie ekonominę nepriklausomybę fabriko viduje , Leontjevo teorijų ir pan. iki įvairiausių teorijų (na vien Galveckas ką reiškė , iki dabar už jį blsuoju).
Ir dar. Šventai įsitikinuis, kad bet kuri nekvaila Univerkę baigusi mergaitė (ekonomiką), nebloge buhaltere taps labai greit.

Nu ne, besiginčydama aš tik su savo tėveliu susipykstu (bet stabiliai ).

Na, tiesą sakant, tikrai nebuvo mano tikslas sulaukt komplimentų
O dėl praktikos. Žinai, kažkada labai domėjausi Japonija. Ir kiek teko skaityt apie jų švietimo sistemą ir aukštąjį mokslą, mane nustebino (ir aš su tuo sutinku), kad Japonijoje laikoma, kad nei viena švietimo įstaiga aplamai negali paruošt specialisto konkrečiam darbui. Visose firmose yra mokymo centrai, kurie šviežiai iškeptus specialistus ruošia darbui konkrečioje įmonėje. Ir tas papildomas mokslas trunka net ne vienus metus...Jiems tai apsimoka, nes japonai nelinkę keist darbovietės. Va taip. Nors, iš kitos pusės, aukštasis mokslas Japonijoje nelaikomas labai aukšto lygio. Japonai laiko, kad aukštoji (ypač privati, skirtingai nuo JAV) mokykla- tai poilsis po be galo sunkios japoniškos vidurinės

Manau, Neila, visoms Lietuvos įmonėms ši problema yra aktuali. Ir jei būtų žmogus, kuris pasakytų - taip ir taip , tai nesėdėtų jis šiame puslapyje, o vaikščiotų per įmones, patarimus žarstytų ir pinigus didelius už patarimus gautų.
O jei tave teorija domina (manau kad), tai daug yra veiksnių- ir paklausos tyrimas, ir sugebėjimas laiku pajust, kur kažkam kažko trūksta, kad tai , ką pasiūlysi rinkai, tikrai bus paklausu, ir sėkmingos reklaminės kampanijos bei akcijos, ir t.t ir t.t.

Na jūs čia kaip pasamdyti VB kompromituot. Kažkaip nesinori tikėt tokiom "baisiom" istorijom.

Nežinau, kas ko ieško, matyt.
Bet man užteko darbui, kurį dirbau po baigimo, to ką išmokau Univerkėj, kažkaip jau po kokio mėnesio jokio diskomforto nejaučiau. O ekonominių teorijų istorijos, Glavecko paskaitos, finansų, filosofijos, psichologijos ir etc. paskaitos(disciplinos, su kurių dėstytojais pasisekė) tikrai paliko įspūdį ir, ko gero, davė naudos pasaulėžiūrai.

Dakli, bet aš ameniškai baigus esu TIK Universitetą. Bet man tų žinių kažkodėl užteko, kad pabaigus elementarius UAB "Apskaita" kursus, pradėt dirbt buhaltere. Ir tikrai nesijaučiu pačia silpniausia buhaltere.

Ir dar. Kad manęs neapkaltintų kažkuo, ko neturėjau omeny. Iš tikrųjų daug priklauso nuo žmogaus, su tuo sutinku. Gali būti labai ribotas žmogus ir tris universitetus baigęs, (nors sunku, ko gero, po trijų ), kaip nieko nebaigęs "paprastas kaimietis" būti labai plačių pažiūrų.
Aš nieko prieš neturiu nei prieš Kolegijas, nei prieš jų paruoštus specialistus, bet mane, tiesą sakant, jau piktina ta nuostata , kad po Kolegijos - specialistas, po Universiteto- aplamai nežinau kas. Kiek teko pastebėti ir šiame puslapyje, "kiečiausi" diskutantai arba tas Univerkes jau pabaigę, arba pradėję ir metę, arba dar mokosi, arba jei ir nebaigę, ir nesimoko, tai kažkodėl netolimos ateities tikslas- ten mokytis. Įdomu, kodėl? Dėl popieriuko? Abejoju, kad visiems taip jau tik popieriuko reikia.

Tiesą sakant, įdomios formuluotės. Nuosavo kapitalo APYVARTUMAS.
Pradėk nuo to, kas yra NUOSAVAS KAPITALAS
Po to kas yra APYVARTUMAS.
O po to jau pagalvok, ar nuosavam kapitalui aplamai ši formuluotė tinkama.

Dakli, o kas slepiasi po tuo "buhalterinės žinios"?

Dėl "Pačiolio" kursų nuomonės neturiu, turiu tik apie seminarus. Kiek mačiau kursų medžiagą,ji tikrai nebloga (na, medžiagą paruošt jie sugeba, to jau iš jų neatimsi).Sako, kad kursų lygis aukštesnis nei seminarų,kiek teko girdėt, "naujai iškepti" būna patenkinti.
O dėl VU ir Kolegijos, pilnai sutinku su Apologetu (kaip ir su Artu ir daugelių kitų). Nesu baigus buhalterijos nei Kolegijoj, nei Universitete. Baigiau ekonomiką, buhalterijos "uosčiau" du semestrus pirmam kurse. Toks ir mokslas buvo- per seminarus lėktuviukai, o egzas - nusirašiau .
Bet kažkodėl man atrodo, kad tikrai nesu prastesnė buhė už baigusias kolegiją (čia aš labai primityviai), nes jei man reiktų tik debetuot-kredituot , nuo proto nulipčiau.

Aš iš klausimo supratau, kad sąskaita bus rašoma danų įmonei, kuri įregistruota Lietuvoje (su tuo išplaukiančiais lietuviškais rekvizitais), o jau ta įmonė išvež į Daniją.

Tai tada ir reikia danams (kurie Danijoje) ir siųst, ir PVM mokėtojo kodą nurodyt jų, o ne kodas LTxxxxxxx, o PVM- nulis.
Galima ginčytis, aš tai taip daryčiau.

O aš manau, kad 18 procentų. jei jie registruoti Lietuvoje, tai, vadinasi, Lietuvoje jie ir PVM mokėtojai.

O man raudona tinka , tai ką dabar darysim? Dėl marškinėlių spalvos komandos suburt negalėsim? Ar visi su skirtingais?
Kartą, kai dirbau gamykloj, nusiuntėm vieną tokią panelę iš Baltarusijos gėlių pirkti bendradarbės gimdieniui. Grįžta su penkiom rožėm ir visos skirtingų spalvų Sakom, tu pablūdai, o ji taip nuoširdžiai- taigi gražu...
Prisiminiau kažkodėl.

Prasidėjo.... Bliamba, kol spalvas suderinsim
Va sugalvojau. Juoda visiems tinka
Begemots, o ko tu duoną iš Vidos atimt nori?

Ir aš nebesuprantu. Begemots, tu dovanot ar pardavinėt ruošies? Tai labai svarbus ir esminis klausimas.

Matai, Tyte, aš Vilniaus banko patriotė Nežinau, ar mums taip sekasi, bet kažkaip man su jais dirbt jokių problemų nebūna (ir kai suklysti paskambina maloniai ir šiaip daug padėję), o VB Telebanką laikau patogumo viršūne.

na ne visai sutikčiau su Tyte, iš tikro iš kito banko truputį ilgaiu pinigai keliauja, nei juda tame pačiame banke. Nežinau, mes su Vb jau senai ir jokių problemų nebūna, iš tikro problemos su klientais, kurie jau "pervedė".

PVMĮ 5 str. 2 dalyje pakankamai normaliai aprašyti tie "privatūs poreikiai".