Ulita rašė: Linda, aš tau pritariu

Prievartos negali būti. Myli arba nemyli. Gerbi ar negerbi.Viskas. O jei santykiuose kažkas ne taip, priežasčių reikia ieškoti savyje... Būtų idealu, jei pasaulį keistume, keisdamiesi patys.
Ulita, teisingai, apie prievartą kalbos būt negali. Keisti pasaulį keičiantis patiems - taip, tai labai gražios ir aukštos frazės; bet ir taip kiekvienas žmogus keičiasi (gyvenimas ir jo patirtis verčia)- gyveni ir progresuoji arba atvirkščiai, čia jau kaip kam... Bet, matai, pastebėjau, kad dažniausiai žmonės labai mėgsta primygtinai siūlyt kitam žmogui keistis, įsivaizduodami, kad tai, koks jų įsivaizdavimu tas žmogus turi būti, tai jau ir bus teisinga. Tuo labai abejoju. Visi skirtingi, visi su savo charakteriais, savo pagaliau temperamentais. Vienas tiesus iki negalėjimo (ir maždaug gali numatyt, ko iš jo gali laukt), kitas švelnus ir lipšnus , bet kai jau "išlenda" tikras veidas, tai tik spėk slėptis. Ir vat kas kam yra geriau, čia jau kiekvieno vidinis reikalas, čia jau kaip kam patinka.
Ir net kai kuriose žinutėse pajutau kaltinimą tam žmogui, kad jis kažkoks "ne toks", iš kur mums žinot? Gal žmogus labai drovus, gal tikrai nežino kaip pasielgt, jei jau prašo patarimų. Gal tikrai "ne į savo lėkštę" atsisėdo ir dabar pergyvena (būna juk, priimi pasiūlymą, manai, kad taip bus geriau, net oro pilis statyt pradedi, o kai su realybe susidūri, pamatai, kad viskas biški sudėtingiau). O dabar gal jau ir išeities nebeturi, juk nepaiimsi ir nemesi visko. Galbūt priėmęs pasiūlymą atsisakė kažko... Visko būna. Taip kad žiūrėt tik "iš vieno kampo" visada labai pavojinga.
Taip kad, Neoli, PRIVERST gerbt nieko negali, bet stengtis PELNYT pagarbą- tai jau tik TAVo rankose.