Tiesi rašė: Paprasčiausiai mano suvokimu jokia alga nekompensuos laiko, praleisto žiūrint į languotą dangų tarp dryžuotų draugų.
[
Šiuo atveju sutinku pilnai. Bet skirkime kriminalą nuo eilinio darbo. Juk dardaviai nesitaiko su darbuotojo norais, ne vien tik tada, kai daro kažką neleistino. Čia jau tikrai, šimtu procentų sutinku, kad prieš darant kažką, kas negražiai kvepia, reikia gerai pagalvot, ar verta, ir , ko gero, atsisakyt. Kitas reikalas, kad dar nepasodino nei vieno buho pvz. už netvarkingą ir pan. buhalteriją.
Aš tikrai daug kur sutinku (manau, ne vien aš) su tavim. Tavo modeliuojamos situacijos- tai idealai. Tau, ko gero labai labai sekasi. Aš, asmeniškai, suprantu tavo kategoriškumą, manau, kad tau gal ir lengviau ta prasme, kad profesiniu požiūriu nusipelnai tikrai daug nuoširdžių komlimentų. Aš taip pat noriu ir siekiu, kad su manimi skaitytusi, ne taip jau lengvai nusileidžiu. Bet deja, gyvenime yra daugybė situacijų, kurioms bendros taisyklės paprasčiausiai netinka, ir žmonės turi taikytis prie KONKREČIŲ situacijų. Yra daugybė ne tokių savimi pasitikinčių žmonių, ne tokių drąsių, kad rėžtų tiesą į akis,kitas gal paprasčiausiai bijo prarasti darbą. Ir man tikrai neapsiverstų liežuvis pasakyti mamai, vienai auginančiai tris vaikus (čia kaip pavyzdys), kad tu durne (atsiprašau), kovok nagais ir ragais, nors gali ir prarasti darbą, bet jokiais būdais nenusileisk. Ir negaliu smerkti (gal tik nepritarti) tokiai mamai, kuri praryja nuoskaudas, nes , deja, jai jos motyvai yra žymiai svarbesni. Taip kad, kaip nėra absoliučios tiesos, taip nėra ir absoliučiai tinkančių taisyklių. Kaip kiekviena nelaiminga šeima nelaiminga savaip, taip kiekviena situacija yra savaip unikali.