Iš karto nurašyti į sąnaudas (nurašymo aktas ar pan.), PVM - į atskaitą.
Juk tai normalios veiklos sąnaudos, šilumą patalpose užtikrinti būtina (jei ne dėl buhalterės, tai bent dėl jos kompiuterio )

Nors ir nurodyta įsigijimo kaina, tik mokesčių administratorius, t.y. VMI, gali perskaičiuoti GPM (kaip nurodyta Austos citatoje). Pirkėjas turi išskaičiuoti visą mokestį ir pervesti VMI. Nebent notarui suteikta tokios galios, kai sutartis notariškai tvirtinama? Bet tai niekur nėra apibrėžta.

Galima išrašyti Išankstinio apmokėjimo sąskaitą, tik nežinia, ar bankui jos užteks.

Gal tik buvo mažiau "nukrypimų" - apmokestinamos ir neapmokestinamos pajamos, leidžiami ir neleidžiami atskaitymai. Teoriškai ir dabar kokioj nedidelėj įmonėj gali sutapti finansinis ir apmokestinamas pelnas.

Tai ir gaunasi aritmetika - Pelnas prieš apmokestinimą suskaičiuojamas kaip ir rašei, mokestis įrašomas iš 0475, jų skirtumas bus grynasis pelnas.

Kaip tada susimokate mokesčius ir skolas? Kreditoriai gali inicijuoti bankroto procedūras, o jei mokesčius mokate normaliai, VMI neturėtų ką nors daryti.

Tai ir mums pasakyk. Įdomu vis dėlto.

Dorota1 nepaminėjo, ar bendrovė neturi suformuotų rezervų? Tada nuostolis pirmiausia būtų dengiamas iš jų.

Turėtų būti daugiau. Galima kreiptis į Sodrą, jie atspausdina visą skaičiavimą. Neseniai vienas darbuotojas man buvo tokią atnešęs. Darbovietei taip pat atsiunčia pažymą, galima pasitikrinti buhalterijoje.

Pasibaigus metams, akcininkai gali nutarti padengti nuostolius ir įnešti tiek pinigų. Arba dabar suteikti paskolą firmai. Jei neturėsit nesumokėtų skolų, kas gali įmonę uždaryti? Kitas klausimas, ar verta tęsti tokią nuostolingą veiklą?

Taip ,anksčiau reikėjo, o dabar nereikia. Tik įrašyti į Paaiškinamąjį raštą prie fin.atskaitomybės.

[quote="
zmogus isidarbino pirma karta nuo balandzio 1 ir kiekviena menesi "ant popieriaus" buvo 800 Lt[/quote]
Tada tikriausiai skaičiavo nuo minimalios algos. Už kiek dienų gavot tuos 132 Lt?

Jei neklystu, tai parduodant daiktą,iš apmokestinamos sumos dar galima atimti kiekvienam žmogui po 24 , t.y.6960 Lt per metus.Ar tą įvertinot?

Tuomet Sodra turėjo skaičiuoti iš I ketvirčio. Tikriausiai žmogus dirbo kitur, kur alga buvo kitokia. Be to, Sodra ima visas to ketvirčio darbo dienas, ir jei dirbo ne visą ketvirtį, išeina mažas vidurkis. Bet jis negal būti mažesnis už nustatytą minimalią algą. Dar nuo nedarbingumo pašalpos atskaičiuoja 33 proc. GPM.

Čia pat, žr.Akronimai psl.viršuje

Sodra nedarbingumo pašalpą (ne "biliotenį"), skaičiuoja iš užpraeito ketvirčio duomenų, t.y. susirgus lapkričio mėnesį, bus mokama 85 proc. vidurkio iš balandžio, gegužės, birželio mėnesių. Darbdavys už 2 dienas skaičiuoja vidurkį iš 3 praėjusių mėnesių.

Gal netyčia bandei paieškoti tokios pačios temos? Jei ne, tai yra šios temos 1psl.pabaigoje
tax.lt/postt657.html

Visos premijos ir priedai pridedami prie darbuotojo atlyginimo ir apmokestinami Sodra ir GPM kaip ir atlyginimas. Taigi skirtumo nėra, kaip tai pavadinsi, ir mokesčių neišvengsi.

Gerai, kai pasiseka iš pirmo karto. Kai kam - iš antro, trečio ir daugiau... Bet reikia tikėti, kad pasiseks.

Visiškai pritariu austai. O tai jau galvojau, kad blogai supratau GPM įstatymą.

Per 10 metų nei karto VMI nėra reikalavusi sąmatų. Ir ką ji gali jose pamatyti? Nebent jei nebūtų nei sąmatų, nei darbų atlikimo aktų, tai galima prikibti dėl medžiagų nurašymo.
Jolke, kas ta F2? Kažkaip niekad tokios nesu mačiusi.

Šitą žinau, bet man atrodo, kad jau pardavėjo reikalas deklaruoti gautas pajamas ir atsiimti permokėtą GPM, o ne pirkėjo. Ar pirkėjas turi įvertinti pardavėjo pateiktus įsigijimo dokumentus?

Iš kur toks mokestis? nuo 3200 Lt turejo būti 480 Lt. Visą mokestį išskaityti ir sumokėti privalo pirkėjas, jei jis juridinis asmuo. Pajamuoti visa verte, mokestis čia ne prie ko.

Sąmatos būna prie sutarčių. Pagal jas susitariama dėl darbų kainos. Tai ne apskaitos dokumentas. Jei darbų apimtis nedidelė, apsieinama be sąmatos.

Su sąlyga, kad koks medis ant galvos neužvirsta...

Įdomu, ar su buhaltere sudaryta materialinės atsakomybės sutartis? Ar jos pareigybiniuose nuostatuose įrašyta atsakomybė už kasą? Ir aplamai, kas rašėsi ant išlaidų orderio už kasininką? Tikriausiai direktorius, jei kasininko nebuvo? Atsakius į šiuos klausimus, būtų aišku, ko galima iš buhalterės pareikalauti.

Kažin, ar yra skirtumas, vadybininkas ar vairuotojas važiuoja į kitą miestą? Bent numatyta šito tikrai nėra. Mes iki šiol taip pat nemokėjome tiekėjams, kurie yra ir vairuotojai , ir veža prekes iš kitų miestų. Mokėjome tik darbininkams po 7,50 Lt už dieną, kai važinėja kasdien į darbus. Dabar iškilo abejonės, kad reikėtų mokėti ir tiekėjams. Iš kitos pusės, kas baus dėl nemokėjimo? Sodrai ir GPM mokėti nepriklausytų, nes dienpinigiai neviršytų 50 proc. atlyginimo. Gal darbo inspekcija?

Viskas gerai, tik už šeštadienį reikia apmokėti kaip už darbą poilsio dieną arba suteikti kitą, nes ją praleido kelionėje.

Nuo 2005.07.01

Mano žurnaluose tik po vieną lapą kaip pvz. Aš įterpiu tiek eilučių, kiek reikia, po to suskirstau puslapiais. Galima daryti kiek nori lapų. O kiekvienai operacijai reikalinga atskira eilutė.
Dar nelabai aišku, kodėl tik mokesčių inspekcijai daryti žurnalus? Gal jūs fiksuojate operacijos kokiu kitu būdu? Svarbu, kad jos būtų suregistruotos.