Pirmiausiai - mintinai išmokti Statybos įstatymą
Antra - reikalingi statybos darbų vadovai - turintys licencijas, reikalingi įvairūs darbų saugos specialistai, t.p. turintys licencijas, be to prisireiks licencijuotų elektros ūkio specialitų. be šių specialistų ir jų leidimų darbams negalėsite oficialiai priduoti baigtų statinių, o ir statybos darbų inspekcijos nemalonę užsitrauksite. Patarimas - sąlygas išsiaiškinti būtent statybos darbų inspekcijoje, ji turi būti kiekviename mieste.
O kai susitvarkysite visus formalumus - reiks gerų pardavimo vadybininkų - kurie surastų pelningus užsakymus (tame tarpe ir galės sudalyvauti višuosiuose pardavimuose), reiks gerų tiekimo vadybininkų, kurie sugebės nupirkti geras medžiagas už gerą kainą, reiks PROTINGO direktoriaus, kuris sugebės pasirinkti tinkamus subrangovus, be abejo - gerų darbininkų, kurie nesugadins statomo objekto.

P.S. Pas rimtus užsakovus vyrauja nuomonė - jei UAB-o turto vertė yra mažesnė už objekto sąmatą - tokie rangovai yra nepatikimi.

Su išskaitymu esant darbuotojo sutikimui - pritariu (tik PASTEBĖJIMAS - išskaitomai sumai PVM į atskaitą negalima dėti).
O dėl telefono nedavimo - būtų viskas paprasta, jei įmonė būtų nedidelė, kur vadovo (savininko) nurodymai nediskutuojami. Pas mus - įmonė, kur visi "žino" savo teises, pamiršta pareigas, o direktorius dažnai bejėgis tokius darbuotojus išmesti iš darbo, nes dėl kiekvienos nuobaudos būna užsiundoma darbo inspekcija ir pan. Dėl to ir klausiu, kokie juridiškai teisėti būdai viršlimitinius pokalbius atskaityti? (Mūsų juristas pasiūlė - susitarti gražiuoju, o kitaip - nežino....)

Ne.
Pasiimčiau papildomai darbuotojo sutikimą dėl išskaitymo virš limito. Ir padaryčiau išskaitymą, kaip ir alimentus

Taaaip. Teko skaityti neoficialų VMI komentarą, kad tokiu atveju būtina rašyti PVM sąsk.f., priskaičiuoti ir sumokėti PVM

O jei įmonėje kitas variantas - darbuotojas piktybiškas, sutikimo rašyti nenori. Kaip reiktų tinkamai teisiškai įforminti viršimitinių sumų išlaikymą???

Juk taip elementaru - parduok savininkui pvz. stalą už 10000 Lt. Turėsi pajamas, ir savininkui pinigų skolinti nereikės,

SORY
jei jūs nusiperkate daiktą ir savo jėgomis ir išteklais nepadidinate jo vertės, bet tik užsidedate uždarbio procentą, t.y. perparduodate, - tai jūs prekybinė įmonė.

kadangi šį mokestį administruoja VMI, siųlyčiau dėl šventos ramybės išsiųsti jiems raštišką užklausimą.
Pagal logiką: jei jūs perkate atskiras žaliavas ir iš jų pagaminate vieną daiktą ir jį parduodate - tai gamybinė veikla;
jei jūs nusiperkate daiktą ir savo jėgomis ir išteklais nepadidinate jo vertės, bet tik užsidedate uždarbio procentą, t.y. perparduodate, - tai jūs gamybinė įmonė.
Mano manymu - kriterijus turi būti - ar prieš pardavimą jūs savo jėgomis pakeičiate prekės vertę ar ne.

Pasiskaitymui
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2383...

Be to plius - jei savininkas į įmonę buvo įnešęs asmenines lėšas, jas jis gali pasiimti be mokesčių. GPM (įskaitnt neapmokestinamus dydžius) apsimokestina tik iš įmonės paimtos įmonės uždibtos lėšos (apyvartinės arba pelnas).

tax.lt/postt69.html

gali būti ir plovimas ir ne
1) jei suteiki paslaugas, parduodi prekes, t.y. įdedi savo prakaito ir už tai gauni pinigus,kuriuos paskui kam nors "padovanoji" - tai ne pinigų plovimas.
2) jei pinigus gauni neaišku už ką ir po to juos atiduodi (arba ne ) neaišku kam - tai PINIGŲ PLOVIMAS

Juk tai taip elementaru, daktere Vatsonai

Balansas negali nesueiti, nes kelių mokestį turi prisiskaityti kas mėnesį pagal to mėnesio apyvartą. (ta pati suma D ir K kiekvieną mėnesį - kur čia atsiranda nesuėjimas?)

Metinė kelių mokesčio deklaracija FR00472 pildosi už atskirus mėnesius, mokestis mokamas kas mėnesį, todėl tikslūs skaičiai turi būti mėnesiniai.

Pavyko

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2070...

Tai vat
Geraiu tegul įmonės vadovas buhalteriui sumoka 10 000 Lt, kad šis pabandytų atstatyti dokumentus ir padaryti balansą. Nors aš asmeniškai dar smarkiai pagalvočiau - ar verta tokioje įmonėje buhalteriauti. Nes dokumentų dingimas paprastai būna susijęs su labai rimtomis problemomis, ir jei oficialiai dirbantis buhalteris pasirašys ant atstatyto balanso (ką padaryti teks jei balansą priduos dabar), tai vėliau problemų gali būti ne tik su mokesčiais, bet ir su teismais. Bet spręsti pačiam buhalteriui.

P.S. Todėl vadovas ir samdosi nepatyrusį buhalterį

Pabandyk internete
www.lrs.lt/DPaieska
pagal datą 2000 02 17
reikšminis žodis pavadinime- kasos

(šiuo metu paieškos serveris lūžinėja)

Turiu didelį įtarimą, kad tas "žvėris" - tai individualios įmonės savininko socialinio draudimo įmokos

To Tabata

Pasiskaitymui
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2227...

AVON platintojai iš viso jokių dokumentų neišrašo

Kasos taisyklių 16 punktas:

"Ūkio subjekto struktūriniai padaliniai vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka gali pildyti atskiras kasos knygas. Operacijos kiekviena užsienio valiuta turi būti surašytos atskirose kasos knygose."

[/quote] Dirbti noriu ir padaryciau, bet pr. metu dokumentu nera viskas dinges...[/quote]

Jei dokumentų nėra - sudėtingas klausimas. Ar nėra pirminių dokumentų (sąskaitų), ar nėra tik suvestinių registrų. T.y. pagal ką nusprendei, kad jų nėra?
Šiaip tai dokumentų saugojimas ir jų atstatymas - įmonės vadovo rūpestis.

Jei tu pardavinėji įmonėms - tai nachrena tau kasos apratas .
Kasos aparatu yra gaunami pinigai iš gyventojų Šiuo atveju jie ir yra privalomi.
Aš manau - su VMI nesusišnekėjote

To Lana
Tu nerašei, kad iš sandėlio pardavinėji gyventojams

Aš tau aiškinau sitaciją, kai iš sandėlio parduodi įmonėms

To lana
Žinoma, kasų gali būti kiek nori (tame tarpe ir valiutinių ). Bet tam turi būti įmonės finansininko nustatyta tvarka - kiekviename padalinyje visos kasos operacijos organizuojamos griežtai pagal kasos taisykles (kasininkas, dokumentus išrašantis ir tikrinantis asmuo, kasos knyga ir pan.).
Jeigu padalinyje yra tik surenkami pinigai - atskiros kasos organizuoti neverta, daug paprasčiau rašyti pinigų priėmimo kvitus.
P.S. Prisegu dokuemntus.

Tik tokiu atveju, jeigu reprazentacinių sąnaudų akte nenurodysite, kad vaišinote savos įmonės darbuotojus.

jei įmanoma, tai dėl ilgalaikio turto - būtinai pasidarykite atbuline data. Nes jūs negalėjote net pradėti skaičiuoti ilgalaikio turto be tokio įsakymo.

1) sąsakitų planas- griežtai toks, kokį jau naudojate;
2) Dėl ilgalaikio turto - įsakyme rašykite tai, ką faktiškai skaičiuojate (kokia suma ir kiek metų nusidėvėjimas). Pasiskaitymui - 12 ir pelno mokesčio įsatymo priedas dėl nusidėvėjimo normatyvų;
3) įsakymas maždaug toks "skirti atsakingus už PVM s.f. išrašymą ir pasirašymą J.J., pareigos, parašo pavyzdys".
4) pvz. "už dokumentų saugojimą atsakingas buhalteris V.V., dokumentui archyvuojami per 5 mėn. pasibaigus kalendoriniams metams, archyvavimo tvarką nustato ......"
P.S. šiuo atveju reikia pastudijuoti raštvedybos taisykles ir archyvų įstatymas. www.archyvai.lt
5) dėl kasos knygos - nurodyti, kas kiek laiko surašoma kasos knyga (kiekvieną dieną, kas savaitę, kas mėnesį), kokie yra atskaitingi asmenys, kiek jie gali gauti avanso, koks likutis avanso gali būti mėnesio bpabaogoje ir pan.

Apskaitos politika, žinoma, pirmiausiai įmonės vadovo galvos skausmas
O buhalteriui - jau siųliau patį paprasčiausią variantą: atskirą segtuvą pavadinti "Apskaitos politika" ir įsegti
1) sąskaitų planą;
2) įsakymą dėl ilgalaikio turto sumos ir nusidėvėjimo metų;
3) įsakymą dėl asmenų, atsakingų už apskaitos dokumentų išrašymą ir pasirašymą;
4) įsakymą dėl dokumentų saugojimo tavrkos;
5) įmonės finansininko potvarkį dėl kasos knygos surašymo ir atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarkos;
6) ir t.t. ir pan. visokie kitokie nutarimai ar potvarkiai, kurie siejasi su apskaita.
P.S. Aukščiau paminėti dokumentai privalomi surašyti pagal įv. norminius aktus. Jei jų nėra - dar nevėlu - surašykite. Jų auditas vistiek reikalaus.

Tokia apskaitos politika iš bėdos tiks. Gausite pastabą dėl nepilnai sudarytos apskaitos politikos, bet tai - geriau, negu jos iš viso nėra.

Aš siųlyčiau didžiosois knygos pildymą atidėti vėlesniam laikui - t.y. jei turite apyvartų žiniaraščius, ar kitokius suvestinius registrus pagal buhalterines sąskaitas, tai jau nebe tragedija. Svarbu, kad būtų galima atsekti kiekvieną operaciją, ir akivaizdžiai matytųsi sąskaitų likučiai, kurie persikelia į balansą. Žinoma, auditoriai pastabą įrašys, bet tai jau nebebaisu.
Pirmiausia - susikurkite kad ir minimalistinę apskaitos politiką (pvz. sąskaitų planas + įvairūs įsakymai dėl buhalterinės apskaitos. Tai - mažai, bet visgi pradžia).
Svarbiausia - susitikrinti pirkėjų ir tiekėjų likučius- jeigu metų pradžaiai nedarėte suderinimo aktų, tai išsiųskite juos kuriai nors kitai datai, pvz.2004 06 30. Persitikrinkite įvairius sandorius su fiziniais asmenimis - kad būtų visos sutartys ir visi priėmimo - perdavimo aktai. Dar kartą peržiūrėkite kasos dokumentus, kad visos operacijos būtų pateisintos dokumentaliai.
Labai svarbu - persitikrinti visas sąnaudų sąskaitas, kad viskas tiktų pagal pelno mokesčio reikalavimus.

Kagi, darbo pakankamai Bet tai tik pradžia

To Modestas

O kodėl siūlai ruošti ataskaitas 2002 12 31
Kai už lango 2004 metų pabaiga, o už 2003 metus seniai jau viskas turėjo būti sutvarkyta?

Be abejo, neplaninis auditas gali būti ir 2004 06 30, ir 2004 08 31, netgi gali būti 2004 09 21 (nors nelogisška, bet teko susidurti, kai audituoja pagal kažkurią mėnesio vidurio datą. Žinoma, dažniausiai tai būna reorganizacijos, savininkų pasikeitimo ar pan. data).

Auditui tikrai reikės balanso ir pelno (nuostolių) deklaracijos tam tikrai datai - kuriai numatytas daryti auditas. Be abejo - didžiosios knygos sąskaitų apyvartų, kai kurių sąskaitų gali prašyti detalizuoti pagal kiekvieną operaciją, taip pat reikės skolų pagal kiekvieną pirkėją ir tiekėją, finansinių ir kt. skolų. Žinoma, turėtų tikrinti ir mokesčių deklaracijas, ir pan. Paprastai peržiūri ir pirminius dokumentus - pirkimo ir pardavimo sąskaitas faktūras, įvairias sutartis. Gali paprašyti ir specifinių ataskaitų, kurių įmonė paprastai nedaro.

Teoriškai - patikslinus deklarciją pradeda galvoti apie grąžinimą ne anksčiau, kaip po 30 dienų