Palei seną kelią senas kryžius stovi,
nieks jo nebelanko tik sena mama.
Laiko klaikūs vingiai ašaras nuplovė
sodžiuje paliko nebaigta daina.
Beržas svyruonėlis rasom žemę laisto
gegutė skaičiuoja nebūties metus.
Mintys gena mintį lyg iš margo rašto
kapo rimtį saugo tėviškės dangus.
Aplankau šį kapą kaip prisiminimą
meilei paaukotas ilgesio dienas.
Naujo kelio triukšmas niekas nenutyla
gal bevalė siela triukšme tylą ras.
(P. Ramanauskaitė-Giniūnienė, "Senas kryžius")
Lai ilsisi jie ramybėje...
Liūdna...