Kas dėl literatūros:
www.toc.lt/index.php?-916407824
Visai neblogi skaitalai - daug kontrargumentų.
Dabar dėl mano pavyzdžių:
Sėdi vadybinkas išvertęs pilvą, algą gauna.. kaip jo DU paskirstyti tarp tušinukų ir pieštukų? Galima skirstyti pagal pinigų apyvartą, parduotą kiekį ar dar kokį velnią, daug visko primąstyta, bet viskas remsis prielaida, kad einamasis apskaitos periodas bus panašus į praėjusius. Bet iš tikro nieks nėra apsaugotas nuo klientų nelojalumo. Tai ką galima planuot?
Pats dirbau gamybinėj įmonėj. PIK visiškas apsurdas. Prekės guli sandėly (konkrečiai užsigulėjusios), o jų nieks neparduoda, nes atseit žemiau savikainos.
Dabar dėl antkainio.. Paimkim supaprastintą modelį.. Tarkim diena prastovos įmonei kainuoja 10000Lt(pastovūs kaštai / 365). Vadinasi įmonė turi uždirbti 10 000Lt + XXXLt per dieną, kad būtų pelninga. Šioje vietoje antkainio procentas praranda bet kokią prasmę. Na tarkim, įmonė per gali pagaminti 10 000 vnt tušinukų po 5Lt ir parduoti su 25% antkainiu.. 12500Lt pelnas.. arba gali savo pajėgumus mesti į pieštukų gamybą 1000 00*2 * 10%.. pelnas 20000Lt. Modelis grubus, bet aš skaičiuoju, ką galima uždirbti ir parduoti per laiko tarpą TOTAL. Ne pagal pelningumus pagal atskiras prekes. Skaičiuojant su PIK, galimas variantas, kad įmonė nė nesvarstys tokios pieštukų strategijos.