aš irgi taip supratau iš aiškinimo..... Tik jau nežinau kuo tikėti.... O norisi viską daryti gerai :)

dar kartą pakartojau asmeninę žinutę :) kažkodėl praeitą kartą neišėjo.....

tamsus miškas man ta suminė darbo laiko apskaita reikia dar daug aiškintis tuo klausimu.......

parašiau jums privačią žinutę :)

tai jūs neapmokate viršvalandžių tą mėnesį, kurį jie atsiranda?

Ųdedu straipsnį, kurį buvau raduis internete 9tik nepamenu kuriam puslapy):

Suminė darbo laiko apskaita

Darbo kodeksas numato bendrą taisyklę, jog darbuotojams yra nustatoma 5 darbo dienų savaitė, kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų, o darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.

Akivaizdu, kad daugelis įmonių, tarp jų viešbučiai, negali tiksliai suplanuoti ir organizuoti savo darbuotojų darbo pagal tokias griežtas taisykles, ypač jeigu savo veiklą vykdo 7 dienas per savaitę ar 24 valandas per parą. Pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbantys darbuotojai gali dirbti kitokį darbo dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir savaitę, nei nustatyta bendroje taisyklėje, pavyzdžiui, darbuotojas gali dirbti 3 dienas po 10 valandų, 3 dienas ilsėtis ir vėl 3 dienas dirbti.

Įvedimo tvarka

Darbo kodekso 149 str. ir 2003 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 587 nustato pagrindus, kada gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita. Kadangi minimi teisės aktai nurodo, kad tokią apskaitą galima įvesti ir nenutrūkstamai veikiančiose įmonėse ar nenutrūkstamai veikiančiuose įmonių cechuose, baruose, vadinasi, daugeliu atveju ši apskaita gali būti įvesta ir viešbutyje.

Pagal Vyriausybės nutarimą nenutrūkstamai veikiančiose įmonėse suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama dviem būdais: (1) derinant padalinių, darbų sąrašą ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarką su darbuotojų atstovu, arba (2), jeigu tai numatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje.

Pirmuoju atveju darbdavys (įmonės vadovas), remdamasis suderinta su darbuotojų atstovais padalinių, darbų sąrašo ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarka, turi išleisti įsakymą dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo, o padalinių vadovai, vadovaudamiesi šiuo įsakymu ir tvarka, turi patvirtinti darbuotojų darbo (pamainų) grafikus. Jeigu įmonėje nėra padalinių vadovų, darbo grafikus tvirtina darbdavys.

Antruoju atveju darbdavio arba darbuotojų atstovo pasiūlymas įvesti suminę darbo laiko apskaitą svarstomas rengiant įmonės kolektyvinę sutartį, kurioje susitariama dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarkos bei pridedamas padalinių, darbų sąrašas. Darbdavys, vadovaudamasis kolektyvine sutartimi, išleidžia įsakymą dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo, o padalinių vadovai tvirtina darbuotojų darbo (pamainų) grafikus.

Tiek pirmu, tiek antru atveju yra privaloma informuoti darbuotojus apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimą ir supažindinti su darbo (pamainų) grafikais ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbuotojai informuojami paskelbiant informaciją viešai informaciniuose stenduose. Jeigu įmonėje dirba nedidelis darbuotojų skaičius, darbdavys gali informuoti darbuotojus asmeniškai pasirašytinai.

Suderinimas su darbuotojų atstovais

Jeigu įmonėje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis arba joje nėra nustatyta suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarkos ir darbų sąrašo, suminė darbo laiko apskaita gali būti įvesta tik “palaiminus” darbuotojų atstovams.

Darbuotojų atstovas yra profesinė sąjunga arba darbo taryba. Deja, darbo tarybos iki šiol negali būti steigiamos, nes nėra priimtas jų veiklą reglamentuojantis įstatymas. Tad šiandien vieninteliu darbuotojų atstovu gali būti profesinė sąjunga. Kyla klausimas, ką daryti įmonei, kurioje nėra profesinės sąjungos, ir ji nori taikyti suminę darbo laiko apskaitą.

Šiuo atveju yra du keliai. Pirma, įvesti suminę darbo laiko apskaitą nesuderinus su darbuotojų atstovais. Iškilus ginčui, tiek darbo inspekcija, tiek teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad darbdavys negali priversti darbuotojų įsteigti profesinę sąjungą, taip pat negali daryti įtakos įstatymo dėl darbo tarybų priėmimui.

Antrasis kelias, kuris galėtų būti laikomas tinkamu suderinimu, yra suderinimas su darbuotojais tiesiogiai. Tokiu būdu darbdavys derintų savo sprendimus ne per atstovus, o tiesiogiai su visais darbuotojais. Vienas iš suderinimo kelių gali būti viešas paskelbimas apie ketinimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą, kartu paskelbiant padalinių, darbų sąrašo ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarkos projektus bei nustatant darbuotojų susirinkimo, kuriame vyks derinimas, datą. Susirinkimo metu turėtų būti atsižvelgta į motyvuotas darbuotojų pastabas, jeigu tokių būtų, ir padaryti atitinkami pakeitimai. Suderinimas galėtų būti įforminamas atitinkamu susirinkimo protokolu, kurį pasirašytų darbuotojų atstovas ir darbdavys. Vietoj susirinkimo darbdavys gali nustatyti konkretų terminą darbuotojams pareikšti pastaboms raštu. Susirinkimo metu darbdavys turėtų galimybę darbuotojams detaliau paaiškinti apie įvedamą tvarką ir tokiu būdu galutinai atlikti suderinimą.

Įvedus suminę darbo apskaitą, papildomai galima gauti išankstinį darbuotojo sutikimą raštu dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą.

Leidimas

Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog pateiktoje LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu sudarytos koordinacinės darbo grupės LR darbo kodekso nuostatoms aiškinti konsultacijoje yra nurodoma, kad 2003 m. gegužės 16 d. įsigaliojus minėtam Vyriausybės nutarimui Nr. 587, automatiškai neteko galios anksčiau išduoti inspekcijos teritorinių skyrių leidimai įvesti suminę darbo laiko apskaitą, nepaisant netgi ir to, kad šie leidimai galiojo neterminuotai. Nuo šiol vadovautis tik Vyriausybės nutarimu ir spręsti suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse klausimą iš naujo pagal nutarime įtvirtintą naują tvarką privalo net ir tie darbdaviai, kurie buvo įvedę šią apskaitą pagal inspekcijos teritorinių skyrių išduotus leidimus.

Laikas ir mokėjimas

Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 per darbo dieną (pamainą). Kasdienio nenutrūkstamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o savaitės nenutrūkstamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas. Be to, abi poilsio dienos turi būti suteiktos iš eilės.

Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.

Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai yra skaičiuojami du kartus.

“Įprasti” viršvalandžiai: kai darbuojas dirba ilgiau, nei numatyta grafike, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas turėjo dirbti 11 val., o dirbo 11,5 val., tai jam už pusę valandos bus skaičiuojami viršvalandžiai ir už juos mokama kartu su atlyginimu už tą mėnesį.

“Suminiai” viršvalandžiai: kai apskaitinio laikotarpio pabaigoje yra susumuojama, kiek valandų darbuotojas dirbo per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį, pavyzdžiui, per tris mėnesius darbuotojas dirbo 529 valandas. Taip pat suskaičiuojama, kiek per tą laikotarpį darbuotojas būtų dirbęs, jeigu dirbtų pagal įprastą grafiką, t.y. penkias dienas per savaitę, aštuonias valandas per dieną, pavyzdžiui, jis būtų dirbęs 520 valandų. Skirtumas, t.y. 9 valandos, ir būtų “suminiai” viršvalandžiai, už kuriuos yra arba mokama kaip už viršvalandinį darbą, arba suteikiamos poilsio dienos, arba sutrumpinama darbo diena kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Suteikti poilsio dienas arba sutrumpintą darbo dieną darbdavys gali tik darbuotojui pageidaujant. Patartina, kad toks pageidavimas būtų išreikštas raštu.

Darbuotojai

Suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas netaikomas asmenims iki 18 metų bei darbuotojams, kurie šalių susitarimu dirba ne visą darbo laiką. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, ir invalidams suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas gali būti taikomas tik jiems sutikus.


Jūratė Kapočiūtė, teisininkė,
advokatų kontora “Jurkšaitytė ir partneriai”

tai pas jus tu 4 mėnesių eigoje "neatsiranda" viršvalandžių tabelyje? Ar taip supratau?

man kažkaip šis dalykas ir neaiškus... O jeigu pvz. darbuotojui pagal grafiką vieną dieną reikia dirbti 10 valandų, o jis dirbo 11. tai 1 val. jau kaip ir bus to mėnesio viržvalandžiai..... Ar aš ne taip mąstau?

na jo, su paskola nelabai kas...... Tai tada sumą, viršijančią naujosios įmonės skolą senajai įmonei dedu į antrą klasę.....

supratau, ačiū :) Bet manau, kad senosios įmonės skolos tiekėjams didesnės nei naujos įmonės skola senajai už perpirktas prekes.... Tai su viršijančia suma reiks kažką galvoti... Gal kokią paskolą galima apiforminti? taip kad naujoji įmonė moka senosios įmonės skolas tiekėjams ir taip apifomrinama kaip paskola senajai imonei?

tai tokius aktus reikia pasirašyti su kiekviena įmone tiekėja, kuriai pervedama už senąją įmonę? Ar gerai suprantu?

bet ten yra užskaitos aktas... kaip suprantu jį turėčiau pasirašyti su kiekviena įmone, kuriia pervedam už senąją įmonę skolą?
O gal galėčiau, kai sumokama už senąją įmonę iš naujos, traukti tas sumas į 2 klasę (kaip senosios įmonės skolą)? Ir aišku pasirašyti kažkokią sutartį su senąja įmone.... nežinau, kaip elgtis... O skubiai reikia.....

ta senoji įmonė dar nelikviduota, ji kaip ir veikianti, tik jokios veiklos ten nevykdo, net direktorius is ten atleistas, yra tik buhalterė.... O kas tai per trišalė įsipareigojimų sutartis? gal turite jos pavyzdį?
Ir labai ačių Loreta už pagalbą

vat kas ir baisiausia, kad neereme skolu... Tiesiog ikure akcininkai nauja imone... Likusias prekes nupirko is senos imones.... O skolu nenupirko..... Tai ir nebezinau kaip cia elgtis......
nauja imone nemokejo senajai uz iš jos nupirktas prekes, tai gal tą skolą kažkaip užskaityti? Kaip[ čia geriau pasielgus?

Nеžinau, ar į šią temą rašau, bet nežinau kur daugiau rašyti.... Situacija tokia, kad buvo viena įmonė, kuri prikaupė daug skolų tiekėjams ir pristabdė savo veiklą. Akcininkai įkūrė naują įmonę, kuri perėme visą veiklą ir praeitos įmonės tiekėjams apmoka skolas.... kaip tą galėčiau pavaizduoti? Galva jau neneša....

Būčiau labai dėkinga už bet kokius patarimus.....

ačiū Rolf :)

tai aš teisingai ten pasamprotavau? tada pildau taip...
aciu uz pagalba :)
ir dar - kadangi grąžinimo PVM 5 proc., o pardavimo tą mėnesį -18 proc. tai rašau atskirose FR0600 eilutėse ir 5 proc. PVM taip pat rasau su minusu?

Gal galite patarti, kaip pildyti FR0600, jeigu tokia situacija:

10 mėn. pardavimai - 40850 lt
Pardavimo PVM - 7353
10 mėn. pirkėjai grąžino prekių už 57844 lt
grąžinimo PVM - (5 proc.)

kuriose eilutese turi atsispindeti grazinimas?
Grazinimo PVMtai minusuojamas is pardavimo PVM? Ar gerai suprantu? O jeigu is pardavimo minusuosiu ir grazinima, tai tada 11-toje Fr0600 eiluteje bus minusinis skaicius... ar taip gali būti?

ačiū labai už patarimą

ačiū :)

Ačiū :)

O kokioms sąnaudoms priskiriate kai nurašote restoranui ūkines prekes: tualetini, serveteles ir t.t.? Ar jas dedate prie savikainos, ar prie veiklos sąnaudų?

Vizitinės kortelės žinau, kad eina į reprezentaciją. O kaip su plakatais ir kvietimais? Čia viskas buvo užsakyta restoranui... Ar tai reprezentacinės sąnaudos? Ar galiu dėti visus 100 proc. į sąnaudas?

Kad duoda naudos - pritariu :) O aš paskutiniu metu ir sekmadieniais dirbu.....

taip..... kažkaip neatkreipiau dėmesio į tai....
Turbūt sekmadieniais reikia ilsėtis, o ne dirbti :)

bet dar buvo dirbta spalio mėn... Kodėl jo neskaičiuoji?

paskaičiavai gerai

Labai ačiū :) Dabar jau nusiraminau....

ne taip parasiiau čia turėjo 60 val. per savaitę......

aš į VDI pateikusi, kad dirbu po 1 val. per dieną 4 įmonėse. O pagrindinėje įmonėje dirbu 8 val. per dieną. tai dabar galvoju, ar reikia vėl VDI pranešti, kad dirbu jau įmonėje ne 1 val. per dieną, o pvz. 2 val. per savaitę?