Draudiminis įvykis - automobilis nurašytas

Padėkit ir man, prašau.
Įvyko avarija, lengv.automobilis greičiausiai bus netaisomas. Likutinę vertę dedu i neleidžiamus atsk., draudimo išmoką į neapmok.pajamas, o kaip su PVM, kuris į sąnaudas nukeliavo (nebuvo atskaitytas) - ar jo nereikia iš sąnaudų iškelt, nes auto buvo naujas ir važiavo tik 3 mėn. PVM suma apie 6000 Lt.

Zuikeli, pažiūrėjau PVM 62 str. 2) dalies 3 punkt. komentarą. Yra du pvz. su automobiliais, kurių PVM nebuvo atskaitytas (žinoma, tokio kokio reikia pavyzdžio nėra ). Lyg ir nieko su tuo PVM nebereikia daryti.


Viskas kaip ir aišku. Tik va įvykis buvo sekmadienį (niekas nedirbo).
Važiavo darbuotojas. Gal taisyti tabelį? Ačiū už nuomones

Zuikeli, pažiūrėk PMĮ 24 str. komentarą, ten geresnis pvz.:

UAB X, užsiimanti gamybine veikla, 2002 m. rugpjūčio 20 d. už 118000 Lt įsigijo naują lengvąjį automobilį ir tą patį mėnesį pradėjo jį naudoti. Automobilio kaina be PVM yra 100 000 Lt, o pirkimo PVM suma – 18 000 Lt. Remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) 62 straipsniu, šio automobilio pirkimo PVM vienetas atskaityti negali. Vienetas šią automobilio pirkimo PVM sumą ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tuomet, kai šios sąnaudos faktiškai patiriamos (t. y. 2002 m. rugpjūčio mėnesį).
Vadovaujantis PMĮ 1 priedėliu, šio lengvojo automobilio nusidėvėjimas bus skaičiuojamas taikant 6 metų (72 mėn.) nusidėvėjimo normatyvą. Vienetas pasirinko tiesinį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, PMĮ 18 str. 10 dalyje nustatytą nusidėvėjimo skaičiavimo pradžios būdą ir nustatė 1 000 Lt likvidacinę vertę.
Kadangi automobilis įsigytas ir pradėtas naudoti rugpjūčio mėnesį, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo rugsėjo 1 dienos. Vadinasi, 2002 m. automobilis bus naudojamas 4 mėnesius. Apskaičiuojant 2002 m. apmokestinamąjį pelną, prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų bus priskirta 5 500 Lt [(100 000 Lt – 1000 Lt) : 72 mėn. x 4 mėn.] šio turto nusidėvėjimo suma, ir visa šio automobilio pirkimo PVM suma, t. y. 18 000 Lt.
2003 metų lapkričio mėnesį, įvykus avarijai, automobilis nurašomas. Apskaičiuojant 2002 m. apmokestinamąjį pelną, prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų bus priskirta 15 125 Lt [(100 000 Lt – 1000 Lt) : 72 mėn. x 11 mėn.] šio automobilio nusidėvėjimo suma. Vadinasi, vienetas 2002 ir 2003 metais ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirs 20 625 Lt (5 500 Lt + 15 125 Lt) šio automobilio nusidėvėjimo sumą. Šiai sumai proporcingai tenka 3 712 Lt (20 625 Lt x 18 000 Lt : 100 000 Lt) dydžio nuo automobilio kainos apskaičiuotos PVM sumos dalis. Todėl kita nuo automobilio kainos apskaičiuotos pirkimo PVM sumos dalimi, t. y. 14 288 Lt (18 000 Lt - 3 712 Lt) suma, turi būti mažinama 2003 metų ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų suma.

Ačiū labai

Pavogti automobilio priešrūkiniai žibintai (dokumentai iš policijos pamesti). Tačiau iš draudimo pinigus atgavome.
Kaip galečiau užregistruoti tokį įvykį?
Kokios turetų buti korespondencijos ?
Kaip žinoti ar draudimo išmoka neviršijo patirtos žalos?

Ačiū visiems už nuomones

PLS PAGELBEKIT

Pleeeaaaaaaaaasee pagelbekit!

Tur būt pakeitėt tuos žibintus, t.y.nupirkote naujus ir juos įstatėte. Šias sąnaudas palyginate su draudimo išmoka. Jei draudimo išmoka didesnė už patirtas sąnaudas naujiems žibintams, tai viršijanti suma bus apmok.pajamos.

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas mokesčiu neapmokestinamos Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ir gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės.

Nebus apmokestinamos, nes "neviršyja žalos", kuri nustatoma vadovaujantis draudimo taisyklėmis.
Komentaras
Pvz: UAB Y 2002 m. kovo 1 d. apdraudė savo pastatą ir sutartyje nurodė, jog pastatas draudžiamas jo atstatomąja verte, kuri lygi 10 mln. Lt, o pastato likutinė vertė sudarė 8 mln. Lt. 2002 m. liepos mėnesį vėtros metu pastatas buvo apgriautas. Kadangi pastato atstatymo darbus UAB Y planavo atlikti po dviejų metų, draudimo įmonė pagal sudarytos sutarties nuostatas išmokėjo draudimo išmoką ne pagal pateiktus turto atstatymo dokumentus, o pagal suderintą žalos apskaičiavimą. Pagal sutartyje aptartą žalos nustatymo tvarką buvo apskaičiuota 6 mln. Lt žala, kurią kompensavo draudimo įmonė.
Pagal UAB Y apskaičiavimą dėl draudiminio įvykio finansinėje atskaitomybėje fiksuoti nuostoliai sudarė 4 mln. litų. Kadangi turtas buvo apdraustas didesne verte, negu jo likutinė vertė, draudimo išmoka viršijo patirtus finansinėje atskaitomybėje fiksuotus nuostolius, tačiau tokia išmoka neapmokestinama, nes ji neviršija žalos, apskaičiuotos sutartyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į turto draudimo sumą. Jeigu draudimo įmonė būtų kompensavusi daugiau negu 6 mln. Lt, tai šią sumą viršijanti suma būtų priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.

[quote="Rolf"]

Tur būt pakeitėt tuos žibintus, t.y.nupirkote naujus ir juos įstatėte. Šias sąnaudas palyginate su draudimo išmoka. Jei draudimo išmoka didesnė už patirtas sąnaudas naujiems žibintams, tai viršijanti suma bus apmok.pajamos.

Nustatant neapmokestinamų draudimo išmokų dydį, t.y. turto, patirtų nuostolių ar žalos tikrąjį dydį, būtina analizuoti ne tik vienetų finansinėje atskaitomybėje fiksuojamus nuostolius, bet ir draudimo sutarčių nuostatas.

Turto draudimo atvejais, pirmiausia draudimo įmonės kompensuoja nuostolius pagal pateiktus dokumentus (sąskaitas ar sutartis), pagrindžiančius patirtas turto atstatymo išlaidas. Tokiu atveju, patirtoji tikroji žala lygi vienetų finansinėje apskaitoje fiksuojamiems nuostoliams, todėl, kai draudimo įmonės išmokama draudimo išmoka ne didesnė negu pateiktose dokumentuose nurodyta suma, tai ji yra neapmokestinama.

Kai turtui padaryta esminė žala ir jis nėra atstatinėjamas, draudimo įmonės išmokamos draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal draudimo sutartyje nustatytą tvarką, kuri reglamentuoja ir patirtos žalos dydį. Kadangi turtas gali būti apdraustas ne tik jo balansine verte, bet ir jo atstatomąja verte ar kitokia verte, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje numatyta tvarka, tai tokiais atvejais vienetų finansinėje atskaitomybėje fiksuojami nuostoliai gali neatitikti tikrosios žalos vertės. Kadangi Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 2 punkto nuostatos leidžia draudimo išmokų dalį, neviršijančią prarasto turto vertės, priskirti neapmokestinamoms pajamoms, tai tokiais atvejais žalos dydis apskaičiuojamas draudimo sutartyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į draudimo sumą.

Vadinasi, kai turto draudimo išmokos išmokamos ne pagal pateiktus turto atstatymo dokumentus, o pagal žalos įvertinimą, nustatytą vadovaujantis draudimo sutarties nuostatomis, tai neapmokestinama draudimo išmokos dalis, neviršijanti žalos, apskaičiuotos draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Tokiu būdu, nustatant kokia gautos draudimo išmokos dalis neapmokestinama, reikia nagrinėti kiekvieną konkrečią sutartį ir atsižvelgti į visas jose nustatytas aplinkybes.

ačiū už pagalbą!
Tik vis tiek liko nevisiškai aišku
Naujų žibintų nepirkome ir greičiausiai nebepirksime, kadangi juos labai vagia. Tai tik priešrūkiniai žibintai, be kurių lyg ir galima eksploatuoti automobilį. Va čia ir iškyla visi klausimai... ar reikia registruoti žalą, kokio dydžio ir ar gautos pajamos neviršys realios žalos...
Ačiū dar kartelį

Dėkui Rolf! Prasilenkė žinutės.

Kaip manot ar tokios korespondencijos butu teisingos:

1.Gavus draudimo išmoką:

D a/s - 500 lt
K neapmok.pajamos - 500 lt

D neleidž.atskaitymai - 500 lt
K automobilio vertes sumazejimas - 500 lt

2. Sugalvojus pirkti naujus zibintus:

D veiklos sanaudos - 500 lt
D pirkimo PVM- 90 lt
K skola - 590 lt

1 .Parduodame lengvąjį automobilį po autoįvykio. Automobilio PVM buvo atskaitytas, nes teikiame automobilių nuomos paslaugas.
Automobilio vertė be PVM 45133.52 Lt., nusidėvėjimas 13539.78 Lt.
Likutinė vertė 31593.74Lt.
Automobilį parduodame pigiau nei likutinė vetė už 10 000Lt. su PVM (be PVM 8474.58Lt.), tačiau draudimo išmoka išmokama tiesiogiai lizingo bendrovei yra 27 331 Lt. sudėjus draudimo išmoką ir pardavimo kainą nuostolio nesigauna.
Kaip jūs manot, kokia turėtų būti korespondencija, ar nereikia nieko koreguoti PVM ?
2. Turime dar vieną automobiliį po autoįvykio, tačiau jį naudojame pagal veiklos nuomos sutartį. Lizingo bendrovė po automobilio nepataisomo sugadinimo atsiuntė nuomos sutarties nutraukimo dienai paskaičiuotus patirtus nuostolius 26208.28 Lt. , kuriuos turime atlyginti ir pardavė mums šio automobilio likučius už 7921.00 Lt.(su PVM) , kurios mes pardavėm už 8000 lt (su PVM). Draudimas atlygina žalą 31 079 Lt. Kaip turėčiau sudėlioti korespondenciją šiuo 2 atveju. Ar 26 208.28 Lt. dėti į sąnaudas nemaž.apmokestin.pelno, o 31 079 į neapmokest.pajamas, o automobilio likučius registruoti kaip atskiras operacijas.
Brangieji , labai pračau jūsų konsultacijos.

D 24 10000
K 52 5211.84
K 4701 1525.42
D 623 27331
D 1228 13539.78
K 1220 45133.52

Dokas -raštas iš draudimo apie nuostolių atlyginimą.
K 523 27331
D 40 -41 (lizingo sąskaitos) 27331

ačiū Artai 71

Atsakymas:
26 208.28 Lt. dėti į sąnaudas nemaž.apmokestin.pelno, o 31 079 į neapmokest.pajamas, o automobilio likučius registruoti kaip atskiras operacijas.

Sveiki, padėkit teisingai paskirstyt po sąskaitas...

Automobilis po avarijos nurašytas.
Nepanaudotas c/a draudimo sąnaudas (apmokėtas) dedu į neleidžiamus atskaitymus, čia aišku (kitiems auto užskaityt negaliu, nes su ta bendrove daugiau nežadam dirbt).
Dabar kaip su kasko draudimu.
Pvz. Kasko draudimas metams 1500 Lt.
D29.. K45..1500 Lt
Apmokėta draudimui 1200 Lt.
D45.. K27..1200 Lt
Iki avarijos auto naudotas 6 mėn.
D 61..K29..750 Lt
Draudimas atsiuntė raštą,kad nepanaudota įmokos dalis 250 Lt užskaitoma kitiems auto.
Va čia ir sustojau...

Užmeskit aki

Sveiki, buvo taisytas automobilis. Gauta draudimo suma, isskyrus francize ir PVM is Draudimo bendroves. Bendra saskaitos suma turejo buti perrasoma kitam klientui, bet kai gavome draudimo ismoka, tai kaip ir nebelieka uz ka rasyti. Ar galima perrasyti tik uz francize, nes PVM kaip ir galime atskaityti? Dekui