Kaimynė vis primindavo apie vaiko keliamą triukšmą. Ką vienas veikdavo - neaišku, o kai būdavo suaugusių - netriukšmavo. Po dešimt metų, taip ir likome nesupratę, tai buvo kaimynės ar tikrai mūsų vaiko problema...
Dvi dienos, prieš mokslo metus, grįžtu iš darbo. Lyg atsitiktinai
prasidaro kaimynės durys, pasisveikinam, iš darbo?, taip iš darbo... sako, jau šiandien, visą dieną, tas jūsų vaikas, turbūt, nuo stalo, ar nuo spintos šokinėjo... sekcijos stiklai dreba, indai barška, net bijojau, kad liustra ant galvos nenukristų
, dabar jau tyliau, girdisi tik bėgiojimas... Tyliai išklausiau iki galo ir sakau, grižtu iš darbo, o mano vyrai, visai savaitei išvažiavę į kaimą, užeikime ir įsitikinsite, kad bute nieko nėra... Nėjo, pasimetė nerealiai
Visą kaltę suvertė šalia jos gyvenančių kaimynų sūnui, kad tai jis visą dieną su kamuoliu trankė į sieną...
Taip ir baigėsi kaimynės pasiskundimai, dėl vaiko keliamo triukšmo...