gyvenom bute buvo nedaug problemėlių, o vat name tai dažnai narvai ima
kaiminystėje gyvena "laisvę" mėgstantys kaimynai.Vasarą košmaras barniai ir barniai dar baisiau negu muzika, dukra prisiklauso tokių žodelių ir po tokių apsižodžiavimo savo darže randu : batų, šluotų ir šiaip pagalių
baigiasi vasara prasideda "ramybės" metas.Jie įsivaizduija, kad gatvėja gyvena vieni, tai ir paleidžią savo vilkšunį kalę lakstyt laisvai
kur tvorelė žemesnė, tai ji laisvai peršoka pas kaimynus pridergia kiemą ir praeivius gazdina. Bandžiau vieną kartą gražiuoju kalbėti, tai ji o ką tai negi aš šunį pririštą kankinsiu, gi ruja šunų nori
o jei tau kas nepatinka užsidėk aukštą tvorą ir viskas, o vaikas tegul nevaikšto po gatvę, o dar kas atsitiks
košmaras galvoju karas bus. Kentėjau ilgai kentėjau, kadangi myliu šunis, bet nekenčiu durnų jų šeimininkų.Kol vieną dieną gryžusi kieme radau gaują svetimų šunų ir pati bijojau išlipt iš mašinos.Iškvėčiau policiją.Ir ką manot liovėsi, ne nesiliovė.
Jai dar smagiau buvo mus erzinti ir savoj gatvėj valdžią turėti.
Dabar kartais elgiasi civilizuotai, bet užplaukia ir vėl bando savo "valdžią" rodyt.Bandau visai ją ignoruoti, nesikalbu įsivaizduoju, kad ji neegzistuoja, tai ji pati mato, kad bendrauju su visais kaimynai (daugiausia pencininkų) stengiasi nesikabinėti, o tik girdžiu jau šnekina, tipo kada ta žiema ateis, kada šunį kinkysi, atsakau, bet tik tiek .
ir manau gyveni bute ar name, su protingais ir taip gali susitarti, o tie kurie jaučiasi karaliais šioj žemėj nesusišnekėsi, bet lazda turi du galus ir ar nereikės kada jai ko nors, oj tada aš irgi parodysiu savo ragelius