Kokius gyvūnus auginate?

Bendradarbės sūnus suniamniojo pusę pakelio DOSIA skalbimo miltelių.....Motyvas super protingas - sako "neskanu buvo, bet juk nupieštas paršelis ant pakelio - reiškia valgoma..." . Kaži, kokio vitamino jam trūko- gal nešvarus jautėsi??

Viduriai užsiteršę, dėmėti

Organizmo valymas?:))

Man kartais visai patinka sliekus valgyti. Tik ne tuos, kur iš žemės išlenda, o kur guminukai parduotuvėje

Aha...
Pasiūlykim skyrelyje apie dietas

Man būtų priimtinesnis skyrelis "Kalba vaikai", tai bent prisijuoktume:)

Sutinku su išsakyta mintim, kad laikyti gyvūnėlį galima tik įsitikinus, kad gali juo rūpintis. Mano dukra (4 m.) pageidavo įsigyti arklį. Ne Barbės, o gyvą, tikrą Apsistojom ties degu (Čilės voverės) . Už arklį mažesni ir rūpintis galima be didelio vargo. Tai šinšilinių šeimos atstovai, labai mieli padarėliai. Šiuo metu turim 6 paaugusius degučius. Jei kas norėtų turėti pašonėj judrų storažandį voveriuką, kreipkitės - padovanosiu.

Jiems reikia narvelio? Ar negraužia baldų? Batų? Gal ir noriu. Bet kaip Eglucia tave rasti?

Na, tikrai ačiū susiradau viska, kalbejau su tokiu deduku, o paties Masiulionio nebuvo, atostogauja. Teks dar karta po 1d. ten važiuoti.

Narvelis reikalingas. Tikri degučių fanatai sukontruoja "pilis" iš stiklo, metalo ir medžio konstrukcijų Būtinas ir metalinis ratas - jie gi voverės. O dėl graužimo, tai problemų nebus, jei bus erdvus būstas. Tada nesiprašys paleidžiami palakstyti. Nors mes savo džiaugsmui išleidžiam pabėgioti. Jie labai smalsūs ir labai įdomu stebėti tas "cekavas zoses"
O atvažiuot pasiimti degutį tektų į Vilnių....

Oi, aš irgi norėčiau voveriuko Tik kažin kaip antra pusė pažiūrėtų į mano norus. Ir ko aš čia lindau, dabar seilę varvinsiu.

Mieli buhalteriukai,
jūsų nuomonė apie gyvūnus, požiūrį į juos šiek tiek primena Adamsų šeimynėlės įpročius ir gyvenimo būdą. Gal tik man taip atrodo. Pavyzdžiui, nedresuotas šuo, šikšnosparniai ir papūga, prikelianti 5 val. ryto. Turiu Vokiečių aviganį, žinau, kiek vargo yra, kol nedresuotas; išvestas pasivaikščioti tampydavo mane nuo stulpo prie stulpo. O mėšlo!!! 3 X daugiau, negu suėda. Vakarais po kiemą skraido šikšnosparniai (mes juos vadinam šiknosparniais ), baugu, kad į ševeliūrą neįsisuktų.
Pavasarį skundžiausi, kad katę vesiu pas psichologą. Nuvedžiau, suleido vaistų, pasakė, kad pusmetį galėsime būti ramūs - nebus palikuonių. Bet praeitą savaitę drabužių spintoje mums atvedė 5 gražuolius kačiukus.O pati katytė nuostabiai graži, balta, o kilimas žalias (buvo!).
Mieli gyvūnai varo į neviltį, einu į gėlyną, nukarpysiu gėlių žiedų pumpurus, kaip daro Mirtišė, gal pasijusiu geriau.

Oi, negaliuuuuuuuuuu Nu mūsų Motherboard moka vaizdžiai pasakyti
Čia dar, brangute, nieko - nuo stulpo prie stulpo. Kai tave į erškėčių krūmą įtemps, kaip mane, kai išlysi visa dygliuota ir su žiedlapiais už kasų, priedo iš karto pasileisi paskui visas kiemo kates vienu metu - tada suprasi, apie kokį parazitą kalbėjo simas
Ko gero tikrai mes nuo proto nušokę buhai, jei mums dar reikia tokių atrakcijų.

Kaip pirštu į akį. Tik mes dar paskui kiekvieną kaiminą kaip torpedos lekiam.

O štai mano Leopold. Puikiai nuima poataskaitinį stresą

Ar dar liko tų storažandžių voveriukų?

Tau mažai šikšnosparnių?

Nori kad tavo mažylis nukankintų storažandžius voveriukus?

Šikšnosparnis buvo atsitiktinis radinys, kai aš jį pamačiau, tai jau aa buvo...

O storažandis būtų pats tas - nežinia, kuris kurį kankintų :

P.s. Na, mes tai jau nors neragaujam, tik švelniai kankinam

Liko liko. Kaip tik jų narvelį dabar valiau O degučiai tuo metu turškėsi smėlyje - prausėsi. Stumdėsi prie smėlio "vonios", lipo vienas kitam per galvą - švaruoliai neišpasakyti