Kokius gyvūnus auginate?

Tai reikia kažkaip gintis nuo tokių smurtautojų. O tu užsirašyk :) Matei, kaip užsipuolė? Galvoju, yra dar tokia vyrų kategorija "popadiniai", kurie, namie negalėdami žodžio pratart, išsikrauna ant svetimų moterų visaip kaip iš jų tyčiodamiesi.
Čia aš ne apie Samajaną, aišku, bet jis mažų raidžių neįžlibins, tegu pasikankina taip pavadintas.

O, jei mėgins įžlibint, akinius garantuotai lydekaitei pietums pateiksim :))

Va galvojau rami tema apie gyvunelius ir cia vienas kita cirskina. Colop gramatines klaidas taiso. Kur ta tema NOMINACIJOS. Garbes zodis reikia ji (ja), dar nesupratau kaip kreiptis nominuoti i Tax metu kalbininka .

Elvusia as Jums naudingu patarimu temoje palikau info. Nebelauksiu kol ji ten issius i privatu. Skalpuos tai ginsiuosi nes manau kad cia nieko nera nusikalstamo.

linksmasis katinėlis

tv.delfi.lt/video/JlYqxuoG/

fainulis koks
bet to kutentojo rankos kad matytos kažkur ir balsas lyg

Pasimėgaukime šiltomis draugystės akimirkomis.
www.readyphotosite.com/blog/inspirational-photo-showc...

http://www.tigers-deluxe.de/

Kol neturėjau katės, aš jas labai mylėjau. O dabar jau abejoju ar aš jas vis dar myliu. Mūsiškė labai daug dėmesio reikalauja. Ir jei neskiri jai dėmesio tiek kiek ji norėtų, tada ji kenkia. Pavyzdžiui, dukrytės drabužėlius išmestus į skalbinių bliūdą, nutempia į savo smėlio dėžę ir užkapsto. Kai ant manęs supyksta, tada mano drabužius ten sukiša. Jei bandysi ją bausti-ji dar kartą taip padarys !
O jau apie tai kad pilni namai jos šerių, nuo kurių aš čiaudžiu ir kosčiu, ir visi drabužiai aplipę-nespėji valyt, aš jau nebešneku . Net kompiuterio monitorius ir tas aplimpa. Neįsivaizduoju kaip žmonės namuose (bute) laiko po kelis gyvūnus. Išeičiau iš namų turbūt. Ar iš proto išsikraustyčiau. Gal aš žmogus blogas ?

Auginau šarpėjų veislės šunį, tai mes visi jautėmės, kad gyvename pas Maksą(toks jo vardas), o ne jis pas mus. Didysis kambarys buvo jo "būda", vakare jis jau man primindavo kad laikas eiti į lovą, palaukdavo kol aš atsigulsiu ir ką manote, mano mielas šunelis priguldavo šalia, žinoma taip jog man tekdavo vos ne šalia lovos atsigulti. O svoris tai jo ne mažas apie 30 kg....:))) Žodžiu mano šuo buvo tikras snobas....

Taip, Regvita, taip ir yra :))
Juk turime jiems patarnauti :))
Pamaitinti, pavedžioti, gydyti, valyti :))
O jie mums atsidėkoja begaliniu atsidavimu, ištikimybe, švelnumu ir šiluma.
Neįsivaizduoju dienos, kai negalėčiau paglostyti bent vieno savo gyvūnų.
Mūsų labaradoras irgi miega lovoje. Arba su mumis, arba su dukra. Jei su mumis, tai, žinoma, pačiame lovos viduryje, o mes su vyru iš kraštukų :)))
Gerai, kad lova plati :))
Aš va, sėdžiu prie kompiuterio, o mūsų katinukai: vienas ant kelių, kitas ant printerio :))
Nors dažniausiai Juozukas poilsiauja sūnui ant sprando :)))
O Stepunčikas Plėmas stengiasi prigulti šalia šuns.
Visa tai labai maloniai nuteikia.

Nežinau ištikimesnio bičiulio kaip šuo, kiek jie suteikia gerų emocijų.....
Pamenu, nusipirkau batus, kurių labai norėjau, parėjau namo juos matuojuosi žodžiu džiūgauju, o kartu ir Maksas šokinėja iš džiaugsmo, bėga visiem pasakoti (prie šeimos nario pribėga letenomis apsikabina ir laižo ausį:))), kad nusipirko jo "mama " batus, loja, šokinėja.
Žodžiu visi mirėme iš juoko:)))

O mane siutina. Mano lovoj katei ne vieta. Namie - šeriai. Ateni į darbą - vėl šeriai. Savininkai augina dalmantiną. Visos kėdės baltais šeriais aplipę. Į automobilį įmonės neįlipsi- visas šeriais užterštas. Sutriai nelaimingi.
Negaliu. Mane tai siutina. Jokio malonumo nejaučiu kai visur po kojom katė maišosi. Gamini maistą- žiūrėk ir virtuvėj šeriai. Aš ją iš virtuvės išgyvendinau. Bet vistiek įlekia. Dabar namie dėl gyvūno turi paskui save visada duris uždaryti. Kitaip šimtą kartų per dieną tvarkysi išverstą šiukšlių kibirą.
Nespėjai atsisėsti, tuoj ir taikosi ant kelių . O jei ne ant kelių , tai už nugaros trinasi.
Jokio malonumo, kai vaikštai amžinai aplipęs šeriais.

Sutinku, kad gyvūnų plaukai nekaip nuteikia.
Tačiau auginant gyvūnus reikia susitaikyti su tokiais minimaliais nepatogumais.
Turėjau katiną, tai pamenu kai laukiausi sūnaus, tai jis praktiškai nuo mano pilvo niekur nesitraukė, jei vaikelis pradėdavo krutėti nuo jo svorio, tai jis murkt pradėdavo. tačiau kai gimė sūnus ir truputį paaugo, tai katinui jo kambaryje vietos niekada nebuvo:))))

Kai grįžta vyresnioji dukra į namus, tai katė pati laimingiausia pasaulyje pasijunta. Abi būna viena kitos pasiilgę, tai kokią parą laiko ir būna "sulipę" . Jei bandai dukters lovą pasikloti, tai Laila (katės vardas) žino kad čia tai jau jos teritorija ir niekaip jos neiškrapštysi .

Kai dukra nusileidžia į pirmą aukštą, ir atsineša savo kompą, jai nebūna nuobodu - Juozukas ir Pelenė neleidžia nuobodžiauti :))) (1 nuotrauka)

O kitoje nuotraukoje katinukai Juozukas ir Stepunčikas Plėmas šildosi vonioje ant grindų :))
Mums jie netrukdo.
Į šiukšliadėžes nelenda - visada turi maisto ir vandenuko.
Tualetu naudotis moka.
Nevadinčiau sutriais žmonių, kurie augina gyvūnus ir ant jų drabužių ar automobilyje būna plaukų.
To neišvengsi.

Pelenė ir Juozuko (2 nuotrauka) labai jau pažįstama padėtis:)))

Žinokit, na pailsiu bendraudama su šitais plaukuotaisiais.
Kartais grįžtu, grieždama dantimis, pavargusi, nelaiminga, sudirgusi ir pikta.
Lipu iš automobilio ir matau per virtuvės langą - jie jau visi susėdę ant virtuvinio kampo, nosiukus surėmę į stiklą - laukia ;))
Veidą pradeda puošti šypsena, ranka tiesiasi paglostyti. Visas nuovargis, prasta nuotaika pradeda trauktis.... ir išnyksta.

Nesupratau, tai vėl Pelenę parsivežei? :)))

Yra toks daiktas - furminatorius. Labai labai negirsiu, nes pati dar neišbandžiau, bet pažįstu žmonių, kurie labai jį giria ir džiaugiasi pagaliau atsikratę plaukų visuos kampuos.
www.furminatorius.lt/

Mano šuo kai pareidavau namo, tai visų pirma turėdavo mane pirmas aplaižyti (išbučiuoti) papasakoti ką per dieną nuveikė, o jau po to gali kiti eiti ir pasisveikinti:)))
Man sūnus sakydavo, mama tu Maksą myli labiau nei mane....