Kokius gyvūnus auginate?

ale tikrai fainulka

Ant to baldo tikrai aristokratiškai atrodo.

Amandina, tai gi tik izengus i savo naujus namus, jis konfiskavo avies kaili :) pazymejo(t.y pasiusiojo, eiline karta irodydamas, kad yra Tikras Patinas) ir kad cia bus jo vieta:) Jam nereikia jokiu guoliu, tik duok paguleti prie lovos ant sito kailio

Mes turėjome šunelį, kuris mums sudarkė visus namus. Sugraužė sofas, fotelius, visiškai, batus slėpdavom, rūbus slėpdavom, telefoną ne vieną sugraužė, gadino viską ką tik galėjo. Oi, daugiau šunelių nelaikysiu.
Dabar turim katytę, tai kaip rojus po to šunelio. Tik pakrovėjų plonus laidus perkanda, tai slepiam.

Pas mus irgi monstriukas-pinčeriukas baigia sofą suėst atrodo, kad namuose pitbulis gyvena, ne kitaip mes irgi slepiam VISKĄ, kai kur nors išeinam ir net spintos dureles blokuojam (nes išmoko atidaryti spintą su stumdomom durim, ot tada pasilinksmino!!!). O dabar, kai sukako 1 metukai, truputį apsiramino. na, sudraskytus rankšluosčius ir kempines net neskaičiuoju - pas mus tai vadinasi "Lakis šiandien buvo geras"

Nežinau, nuo ko čia priklauso. Pas uošvius šuneliui užtekdavo pakelti tapkę, tai puldavo iįš kambario lauk, o mūsiškio negalėdavom išvaryti iš kambario, nes bijodavom palikti, kad visko nesuėstų. Kiek buvo gyvas, tiek darydavo šunybes. Tik ir sekdavo, ar nepaliksim kokio telefono be priežiūros, griebdavo ir pasidėjęs žiūrėdavo kada pulsi atimti. O jei nematydavom, tai rasdavom jau sugriaužtą.

Na, o veterinarai ir dresiruotojai ką sakė? Ar nesikreipėte?

Į dresiruotojus nesikreipėm, o veterinarai sako - paaugs, praeis. Pildosi

Kaži ką.
Pasikreipk dėl moters pas psichologą, pamatysi kaip staiga kažką pradės mekenti po nosim:
-Filosofija... Negydoma.... Sudėtinga situacija...
Ir t.t.
Čia reikia griežtai.
Kol laikai pavadėlį ant metro, tol tu padėties šeimininkas.
Atleidai ant metro dvidešimt ir visa savo esybe jauti kaip žemė slysta iš po kojų.

Tai tokios paralelės tarp moters ir šuns?! Ajajai...

tai žinoma praeis. Gi jie kaip ir vaikai
vaikai irgi šlaiužodami ką randa, tą į burną deda. O paskui išauga

Musiškiam nepraėjo. Kaip sekė ką nugvelbti ir apgraužti, taip ir sekė. Matydavo, kokius daiktus saugodavome, tai tie daiktai jį ir domindavo. Pamatydavau, kad telefonas jo nasruose, puldavau atiminėti kaip išprotėjusi, o jam smagu, mato, kad tas daiktas mums vertingas, tai ir sekdavo, kada liks be priežiūros. Ar batai kokie... . Buvo labai mielas, nebausdavom, bet, ačiū, daugiau nebenoriu..

Zdrasce, vyrą su klozetų lyginti gerai, o jau moterį su šunim "ajajai"?
Čia bent gyvas daiktas.

taigi... jis žaisti norėjo.
Jeigu jau tiek perpratot jo psichologiją, tai reikėjo vaizduot, kad tas telefonas visai nedomina. O laaabai domina ir pult kaip išprotėjus atiminėt kokį guminį žaisliuką
Ir viskas būtų čiki

Žiūrint iki kokio amžiaus taip buvo. Pas mus irgi mažas ir paaugęs viską grauždavo, galvojau bus beviltiška, bet kažkaip vienu metu greit suaugo, nežinia kodėl, ir nuo to karto gali ir prie nosies padėt ką nori, niekas jam neįdomu. Apart maisto, aišku. Bet ir tai nuo stalo niekada neims.

Sunku nepulti prie telefono, kai jau graužia kokį trečią ar ketvirtą... Protas aptemsta ir nieko nebeišeina suvaidinti

reikia tik kantrybės jis pats nustebs, kodėl nepuolate atiminėti

Jis buvo protingesnis už mus. new_microsoft_word_document_681.doc

ale kad čia ne mopsas, o prancūzų buldogas
bet šiaip tai jo - šunys protingesni, beeeet apgauti galima

O kur tas šuniukas dabar?