Kokius gyvūnus auginate?

Turėjau senolių ir aš
Ir tikrai išmintingą. Dabar tik suprantu...kad viskas ką tik jisai sakydavo, mes netikėdavome ir juokdavomės yra tiesa.
Ir katinas-dakaras jo buvo išmintingas. Žmonių kalbą suprasdavo. Jei tik vakare senelis pasakydavo "kur kepurė"...katinas staigiai maudavo prie durų ir pritūpęs išsigandęs žiūrėdavo viršun į rankeną, kad tik kas kuo greičiau jį išleistų lauk.

Jei aš ant tavęs savo katę uždėčiau tai eik tu peklon kaip skaudėtų toj vietoj

O jei tave taip?

o tai kad kastruotas - pasivalkioti negali? juk nemires

Aš ir sakau...
Nusišneka Mariška...Jaučia...
Iš senų laikų pareina, kad katė braižytis ir pelėms gaudyti skirta.

Jeigu didžiausia žmonių nuodėmė būtų miegojimas su šunim ar kate prie kojų, koks tobulas būtų pasaulis

Nesakyk, tikrai didelis palengvėjimas būna kai ta katė nuo kojų nulipa. Tolygus pasveikimui :)

Na, jeigu žmogus gyvena vienas, tai gal tas gyvūnas kojūgaly ar ant galvos ir yra tikra palaima. Bet jeigu guli su vyru (žmona) ir dar kokie katinai šalia voliojais, tai eina sau...

Aš paaugystėje turėjau kalytę panašią į laiką... kuri paryčiais atsliūkindavo į mano lovą kojų šildyti... nes jos visada šaltos. kai atsirado mano žmogus- ji nebesiveržė į mano guolį.

Pagalvojau...
Tikra tiesa. Gali būti ir tokia situacija...sulaukus kai pati nueis nafik...gali palengvėti.
Reikia eiti, o čia paprasčiausiai guli ant kelių ir murkia, vaikystėje prisimenu. Gaila būdavo numesti.
Arba prancūzų buldogą turi čia viena nuo proto nušokusi. Kartą svečiuose jam vienos mano pažystamos koja labai erotiška pasirodė, apkabino ir puolė tursuoti. Ji "vai vai vai...kojakelnę suplėšė" ir pasikišo kojas po šikna, o šeimininkei vienodai. Begėėėdi , negražu....fui negeres... Tas žiūriu taikosi jau pri mano. Kai aš griebiau jį už to palaido kalnieriaus...kai tėškiau į koridorių...kad net seilės ant sienos ištiško.
...kai jį uždarė kitam kambaryje, man tikrai palengvėjo .
Tik su jo šeimininke santykiai gerokai įsitempė... jinai verkė, kaip per motinos laidotuves... "na tebie kriet"
Tfu...niarvas ima prisiminus

Mano viena pažįstama turėjo du šunis, pitbulterjerą ir kažkokį stambų buldogą ir visur juos abu vežiodavosi: į parduotuvę, į svečius, į masinius renginius... gal jai jie ir mieli padarėliai, bet veislės laabai jau bauginančiai atrodančios. Mes bandėme ją paprotinti, kad savo augintinius paliktų bnamuose, kai važiuoja į vakarėlius, kur yra mažų vaikų... maža kas jiems susirodys... sako: jie nekanda ir nepuola....
ir staiga vienas tų ramuolių sudrasko prie lauko terasos šeimininkės katytę visų vaikų akivaizdoje mes pašiurpę liepiam jai savo augintinius sutramdyti ar bent jau antsnukius uždėti, o ji ramiai: mano šunys kačių negaudo
žodžiu iškėlėm tokią sąlygą, kad į svečius ji be augintinių turi važiuoti....

Aš tik prašau gyvūnėlių mylėtojų manęs stipriai nesmerkti, bet aš visada žmogaus saugumą aukščiau gyvūno komforto iškeliu.

mano chebrytė paneigia visus pasakojimus apie gyvūnų nesugyvenamumą

Graži chebrytė :) saviakai

Tikrai, stovi kaip nulipdyti

Sugyvena, sugyvena katės su šunimis net geriau nei žmogus su žmogumi.
pas mus tarp jų taika ir ramybė. Na, tik viena katė jauniklę vis pastramužina. Pripras.

Dabar dėl to miegojimo su kate ar šunimi:
sakykit, kuo, miegantis su gyvūnais, žmogus yra blogesnis už tą, kuris gyvūnų nemyli?
Arba: kuo jis blogesnis už tą, kuris nemiega su gyvūnais, ar neleidžia jiems įlipti į lovą?
Ar jis jus labiau užgauna? Ar jis piktesnis? Ar jums, kuriam nors trukdo? Ar nuospaudas vis numina iš naujo?
Ką toks žmogus daro bloga JUMS, kad jūs piktinatės? Ar jums skauda dėl to? Ar jus įžeidžia tai?

Arba, tada, bent jau pasakykite: kuo gi jūs, neleidžiantys gyvūnų į kambarį, ar neleidžiantys užlipti ant lovos, esate geresni už tuos, kurie tai daro?

Nevyksta čia išsiskaičiavimas: kas geresnis kas blogesnis, tik kalbame, kad jei jau gyvūnas yra kambaryje, tai jis turėtų neriboti ŽMOGAUS judesių laisvės: nedaryti frikcijų ant svečių kojų, nedraskyti šeimininko katės ar kojinių.
Nes nuo tos gyvūnų laisvės, kartais žmonės kenčia.

Manau, kad ne dėl gyvūno laisvės žmonės kenčia, o dėl to, kad to gyvūno šeimininkai, paprasčiausiai, negudručiai..
Gyvūnas nekaltas, kad jis nori būti laisvas. Tai jo prigimtinė teisė.
Tik žmogus, kažkodėl, galvoja, kad jis aukščiau už gyvūną.
Kai atgimsiu kitame gyvenime kate ar šunimi (tikiu reinkarnacija), norėčiau, kad mano šeimininkas būtų padorus žmogus: leistų man pasivolioti lovoje, nespardytų manęs, paglostytų. Gardžiai maitintų ir būtų protingas.
Už tai atsilyginsiu jam ištikimybe :))

jo jo, čia tai fainiausia jų laisvė

Klausimai pas tamstą
Dėl manęs lovose gali gulėti kas tik nori... , kad ir dramblys. Gerumo tai neformuoja...
Gerumas iš prigimties...
Nenoriu girtis, bet negi nesimato?
Už mane geresnio paprasčiausiai šiuo momentu žemėje nėra...ir gaila, kad nevisi tai gaus patirti

pritariu.
Maža kas tam mylėjojui patinka, bet tai visikšai nereikšia, kad patinka ir tam, pas kurį su savo numylėtiniais ateini.
Taip kad, gerbdamas save ie savo gyvūnus, gerbk ir kitą, pas kurį eini su savo gerbiamaisiais.