vovere rašė:
aš žinau kad ateis laikas kai užsimanys mano panos gyvūno, bet nelaukiu visai
Turiu patirties, kai šuo atsirado nelauktai, neplanuotai. Teko priglausti pamestinukę. Bet tai yra toks atsidavimas, ir tokia meilė, kad negali įsivaizduoti, kaip čia dabar be šito šeimos nario gyventum. Keista buvo tai, kad pririšta, prie visų besikabinėjanti kalė, atsiradus mažajai, buvo jai labai švelni ir rūpestinga. Nė sykio neužgavo. Prisiglausdavo, ir taikydavosi švelniai lyžtelt.
Kadangi neplanavom šuns laikyti, neturėjom labai jau gerų sąlygų apgyvendinti, teko pririšti. Užtat būda po dar viena pastoge, yra ir pavėsis, ir saulės, jei norisi, ir užuovėja...
Ji nuolat spinduliuoja meile ir dėkingumu.
Žinau, daugeliui atrodo, kad jei pririši šunį, tai jau čia jam vergovė, bet gal ne visada...