Kokius gyvūnus auginate?

Škotų nulėpausis, britų trumpaplaukio giminaitis :D

Aha, tikrai panašus į škotuką, o spalva tikras šokoladukas.
Liūdna nabagėliui (kaip ir mano katytei) matyt be savo giminės atstovų, tarpusavio pašnekesių, žaidimų.

Ir šitas mylimas...

Čia Jūsiškis, Raini?
Fantastiškas šuo. Bet ta žavinga būtybė šviesia skrybėlaite, iš viso, nereali :)
Vis prisimenu, kaip pasakojote apie savo katiną Rainį, kuris išėjo ir negrįžo.

Ar nereiktų jam didesnio kompiuterio nupirkti, nelabai patogu ant šito.

Ne, tai mano sūnaus. Kaip matote, net ne sūnaus, o Evos, mano anūkės. Metų pradžioje teko dėl ligos užmigdyti kitą šunį, kuris "augino" Evą nuo jos gimimo. Šitas dar jaunas šuo, vos 10 mėnesių, meilė tarp Evos ir Semo abipusė...
O vietoj Rainio turiu Rickų, labai panašų į Rainį. Tik bjauraus charakterio...
Tarp kitko, įsitikinau, kad teisingi prietarai, kad katino dingimas be priežasties labai blogas ženklas. Rainis "išsivedė" mano jauniausią sūnų...

Nuostabiai gražus vaizdas...
O varge... Užuojauta

Bet kokie užuojautos žodžiai tampa bereikšmiais....
Tiesiog, skauda.

Labai netinkama tam tema, bet nuoširdžiausia užuojauta, Raini. Tai yra baisiausia, kas gali gyvenime nutikti...

Tai buvo prieš beveik ketverius metus, dabar jau lengviau. Galėčiau daug papasakoti apie mistiką, susijusią su katėmis ir šunimis, tik paminėsiu, kad Eva gimė praėjus lygiai 9 mėnesiams po tos baisios netekties.

Tikrai taip.
Prieš kelis metus išėjo mūsų gražioji, senoji, unarava trispalvė Katė. Toks jos vardas.
Buvo parėjusi kelis kartus, bet jai nepatiko, kad namuose yra kitų keturkojų. Ji norėjo būti vienintele. Kad ir kaip mėginau jai parodyti, kad ji tikroji namų karalienė, deja. Apsisukdavo ant kulniuko ir...., kažkur.
Vėliau kita, mano mylimiausia, Mamusia neatsargiai išbėgo į gatvę...
Šiais metais netekau mamos.
Paprastai, tie, kurie mums svarbūs, išeina ne po vieną.
Viliuosi vieno: paprastai, išeidami seneliai, anūkams "padovanoja" savus vaikus. Ne vienoje šeimoje tai mačiau. Kad ir Jūsų, Raini, šeimoje.
Gal, sakau, pagaliau, patapsiu močiute.
O apie vaiko netektį net baisu pagalvoti ir galima tik įsivaizduoti, ką jaučia tėvai ir visai nesvarbu, kiek laiko praėjo Tas skausmas niekur nedingsta. Gal tik skauda kiek kitaip.

Aš taip ir supratau, kad jau praėję šiek tiek laiko.
O mažoji Eva nuostabi

Romantiškoji gamta
www.naturephoto.lt/straipsnis/sokis_su_vilkais


realistinės gamta
www.naturephoto.lt/straipsnis/kova_uz_buvi

bet abu reportažai nerealus.

Kasvakarinis katinų maisto vagišius

Uoj koks mielas vagiukas

Bet tai kaip pavyko įamžinti
Pas mane kieme irgi apsilanko, bet nufotografuot nepavyksta - labai jau vikrus :)

Aha. Man net pamatyti pavyksta labai retai. Girdisi, kad šnarena aplink, kažkur tarp žolių, tarp krūmų, bet mačiau tik kelis kartus

O čia pas mus. Irgi ateina šeškiuko maisto vogt