Šeima, vaikai

Šitas babutes būtina likviduoti
Aišku, kad ne tiesiogine prasme.

Aš tai stengiuos visada diplomatiškai, kad netraumuot jautrios paaugliškos psichikos, bet sūnus (vyresnis jos brolis) tai iškart lepteli ką nors panašaus: "Moliūgėli, nusivalyk špaklių ir apsirenk žmoniškai, pasižiūrėk kaip atrodai "

ooo, gerai, kad teigiamai suveikia. Mane tai kaip kniiiisdavo toks mamos lyginimas Siaubas. Žiūrėk ta geriau mokosi, žiūrėk ta tą, ta aną. Košmaras. Aš (matyt kaip vėžio ženklas) viską atbulai - priešingai. Ot pjaudavausi. O dabar ta, su kuria lygindavo ir rodydavo, kaip gerai mokosi, kaip gerai elgiasi - nieko nepasiekė. Baigusi vidurinę dirba vaikų darželyje šeimininkėle. Va ir visi laaaabai geri mokslai.

Pasirodo , kad mama buvo teisi.Elstė pasiekė tiek, kad užima gyvenime neblogą poziciją, ar ne.

bet kartais tokie vyresnių brolių pasakymai veikia geriau nei bet kokie išvedžiojimai, deja mes brolio neturėsim vyresnio
mane pačią tai iš tikrųjų labai laisvai visur leisdavo, tai norėtųsi ir man saviškės labai nevaržyt, oi bus sunku, reiks čia patarimų ieškot

Man keistas tas žodis - auklėjimas.
Pvz. - tėvas rūko, geria na ir t.t. , o sūnui dėsto , kad tai labai blogai ir kad tu čia nebandyk daryti.
Mama nesidomi niekuom, apart niekučiais, bet dukrai primyktinai kalba, kad va mokykis, nes jei nesimokysi, tai galėsi sėdėti be darbo kaip aš ar eiti gatvių šluoti.

Norėdami, kad vaikai būtu geri ir išauklėti, manau, patys tėvai turėtu būti tokie.
Pasiklysti ieškojimuose, tai jau kas kita.

nei gerą,nei blogą - eilinę kaip ir dauguma
Čia tik norėjau pasakyt, kad vaikystėje tėvų rodomas pavyzdys, dažnai paaiškėja, kad visai jau nebepavyzdys patapo:)))
(nors čia ne apei tai, kad darželio šeimininkute dirbti tai labai jau blogai. Gal jos toks pašaukias, myli vaikus ir jai gerai).

Vaikai perima viską iš šeimos, norim mes to , ar nenorim ir paskui perkelia į jau į savo šeimą.Kaip vaikas gali elgtis kitaip, jei jam brangiausi žmonės elgėsi būtent taip.O jei dar nerado atramos šeimoje, tai kur jam dėtis....gatvė, draugai...baisoka...

Nepasakyčiau....tikriausiai kukli esate.

Mano mama buvo be galo tolerantiška, viskas galima , kas neuždrausta, svarbiausia GALVOK kokios bus pasekmės. sprendimus liepdavo pačiai priimti, bet išanalizavus kelias galimybes... čia paauglystės pradžioje.
Aš turėjau išankstinę nuostatą dėl alkoholio: kol nepagimdysiu visų norimų vaikų, tol -nė lašo. (čia kaimynės nuopelnas, ji pasakė , kad negali dalyvauti vakarėliuose, nes ten eiti ir negerti NEĮMANOMA, o aš norėjau įrodyti, kad įmanoma ir kol kas puikiai sekasi). mano šeimoje VISI rūko tik aš viena NE. ir ne todėl, kad kaškas mane atbaidė, ar kaip nors kankino cigaretėmis, tiesiog man tai neįdomu... netgi nepatraukliai atrodo estetiškai.
savo vaikams stengiuosi duoti daug laisvės, bet baimių turiu dar daugiau

O iš tikrųjų žymiai geriau veikia vyresnio brolio (pusbrolio ar kt. bendraamžio) pasakymai nei tėvų. PRisiminiau, kaip brolio sūnus sesę auklėjo. Ta 12-os metelių rūžavai rengiasi, dažosi, nagus klijuoja ir į mokyklą ruošiasi. Tai kai atlėkė brolis (16-os), kai mestelėjo - ko čia kaip prositutė išsidabinai, gal parsiduot eini, Fifa tu rožine? Tai greitai mergica viską nusisagstė, nusiprausė, įšoko į džinsus, kareivišką maikę ir išėjo kaip žmogus

Ne , toks man ne metodas. Gyvenime už jokias nuodėmes to neleisčiau daryti. Kai manasis grįžo parūkęs, pauosčiau pirštus, po to prie parduotuvės pamačiau paneles rūkančias, o cigaretes įsisegusios į drabužių segtukus. Jis dar to nežinojo, bet kiek vėliau radau ir pas jį nurūkusį drabužio segtuką. Man naivūs atrodo tėvai, kai galvoja, kad parūko, nemiega namie. išgeria biškutį -ne bėda. Nueikit savaitgalį vakarais į parduotuvę ir pamatysit kiek to mažai perka jaunimas. Jie tą skaičiuoja litrais. O geria, kas pigiausia ir kas kenkia augančiam proteliui. Būdami dar vaikais jie eina lenktynių, o mes sakome-ai. Mes neprašome atsiskaityti už duodamus arbatpinigius, nes galvojame, kad jie tokie protingi ir pirks tik bandeles.

o aš manau, kad mergaitės turi ir pasidažyti ir pakabukų pasikarstyti, bet tai turėtu būti su saiku Jaunos mergaitės gi nesupranta kur ta riba, ja pajausti turėtu subtiliai padėti aplinkiniai, bet ne kraštutiniai variantai.

O koks yra geresnis?

su saiku tai viskas galima. Bet kad TV laidos, filmai, žunrnalai tokiom pacankėm laaabai įtakos turi. O juose vien tuštybė, nuogybė, seksas ir alus. O vaikai tai priima kaip norma, kaip aukščiausio lygio pavyzdį ir mėgždioja.

o šiaip tai būna ir atvirkštiniu situacijų. Čia diskutuojat, ką daryt kai vaikas eina baliavot per naktis. O aš saviškės neišstumiu kur nors dalyvauti. Vis paraginu - nueik ten, nueik ten. Ir klasės auklėtojas visaip traukia dalyvauti žiburėliuose, vakarėliuose. Ne ir viskas.
Nors... aš pati irgi neidavau ir nedalyvaudavau mokyklos, klasės ir kt. vakarėliuose. Į kaimo šokius tik nuvarydavau pas giminęs. Ir tai tik tada pradėjau, kai tėvas gerai išmokė saviginos. Tada jau kaip briedis nikeliuotais ragais ėjau

Aš irgi nėjau.Ir nieko nepraradau.Manau, kad Jūs taip pat.

Taip būtent Ir laaabai, džiaugiuosi, kad dukra seka tom pačiom pėdom

Kas man skirta, tą ir pasiėmiau, ir dar pasiimsiu. Niekur nedings.

Čia prieš. Pasireiškia tuo, kad grįžimas paryčiais, baliukai dar vis tęsiasi iki ryto.... Ir nieko,dar gyvas. Čia tas nusikalstamumo mitas išpustas daugiausiai žurnalistų. Jei pats normaliai elgiesi, tai ir prie tavęs niekas nelįs.

Optimizmas gali mums padėti gyventi.