Šeima, vaikai

Kai mano dukra buvo tame amžiuje, kai visoms labai reikėjo, ją stabdė, kad jos draugė kas savaitę po vieną auskarą vis prarydavo. O iš ten neišiimsi taip lengvai.

ir sako švepliuoja praždioj man pažiūrėt tai visai nieko, o jei dukros norės, turbūt neprieštarausiu, ateis laikas ir išsivers turbūt, o gal jau bus nebemadinga

Labai tiktų mano dukros atvejis. Mokėsi ji labai gerai ir darbšti buvo, padėdavo namuose, nes kaime juk gyvename ir ūkį tuo metu turėjome ir mažesnį brolį bei sesę dabojo. Vienu žodžiu labai gera mergaitė buvo, bet maištaut irgi pradėjo. Dar būdama 15-16m į ausų kraštelius paslapčiom prisidarė skylučių keletą. mane tai biesino. Kai buvo 17m įsivėrė auskarą prie bambos. Pykau, nors artimieji ramino, kad niekas nemato, o keketas tetų pareiškė kad netgi labai gražu. 18 metų įsivėrė auskarą kažkur po apatine lūpa. Taip pykau, kad net kalbėti negalėjau Praėjo metai, įstojo į VGTU, pasimokė ir auskarai vienas po kito pradėjo dingti. Dabar jai jau 26m, ir iš visų auskarų liko tik po vieną kiekvienoj ausį... kai jai tai primenu, tai nusišypso ir pripažįsta, kad tai buvo kvailystė, kuriai ji nesugebėjo atsispirti. dabar ji to niekada nedarytų...

tai juk mes visi suprantame, kad tai maištavimas, turbūt dėl to nereikėtų sau nervų gadintis sudrausminti aišku reikia, et tik tiek, nes vis viena padarys kaip nori, bent jau dažniausiai padaro

Truputuka šveplavo ir visai neilgai. Gerai padarė, nes ir valgyti galėjo jau po geros paros.
Auskariuką turi jau keturis metus. Dar neatsibodo.
Bet kas įdomiausia , kad dukra , kai buvo mažesnė, tai labai bijodavo švirkšto. Būdavo tikrų tikriausias išbandymas vaistus suleisti.
O noras buvo toks didelis, kad ir ausyse skylutės ir liežuvyje :)

Nesu tikrai prieš , bet matai, aš tokia priekvailė sveikatos atžvilgiu. Kažkur kažkada skaičiau, kad liežuvis tas organas, kurio žaloti nevalia.
Tatuiruotė. Na tas dar laukia (gal net ne viena). Manoji pareiškusi , kad bus tikrai, net jau savo vizijas nupasakojo, kur ir kokios. Palaiminau, sakau, bus 18-a, užsidirbsi pinigėlių ir pirmyn. Nežinau kiek jų ten pas ją jos vizijose yra , bet viena - juoda katė, sakė, kad privaloma. Na "į sveikatą". Tikrai nesidraskysiu dėl to.
Dar pažadėjo, kad bus tokiose vietose, kur nekliudys susirasti darbą .
Bet kodėl aš dėl tų auskarų pasiutau. Pirma, žinojo, kad aš prieš. Ne todėl, kad iš principo, dėl manęs tai tegu nors 100-tą turi, bet, kad liks gi žymės. Dėl kiekvieno spuogo iš proto eina, o čia prašom. Kai buvo prasidūrusi apatinę lūpą, man visai patiko,net gaila buvo, kai išsivėrė, bet nors sugijo, žymelė liko. Liks juk ir viršuje. Dėl to ir pikta.
O juokingaiusia šitoje istorijoje, kad mano "medikė" blyn draugams auskarus veria. Buvo visą "saloną" atidariusi. Dabar, pasirodo, tokia pati priplaukusi medikė-mėgėja įvėrė (kokia drąsa- liežuvį pradurt).

Kad nesunkiai :)))

labai mėgstu anekdotą pasakoti
5-tis sako - mano mama pati gudriausia, ji viską žino
10-tis - nelabai viską žino
15-tis -nei velnio nesupranta
25-ių - o vis dėlto reikėjo klausyti mamos

Sveikatai, mano įsitikinimu, labiausiai kenkia įtampa, stresas ir tos penkios valandos nekalbėjimo :))

Gal ir taip...

Nežinau, prosai, kokia tavo ta patirtis, bet pasakysiu taip- labai dažnai mamos jau labai labai nori, kad tas 25-metis pradėtų pagaliau tą savo gyvenimą gyventi, bet tei vaikeliai kaip nepradeda, taip nepradeda.

Manau, jei "stengiasi neskaudinti", tai auklėjimas vis tik davė naudos.

7 frazės, padedančios išsaugoti meilę

1. „Aš ne šiaip sau jį myliu, aš gerbiu“

2. „Aš ne šiaip sau gerbiu, aš įsiklausau“

3. „Aš ne tik įsiklausau, aš suprantu“

4. „Aš ne tik suprantu, aš palaikau“

5. „Aš ne tik palaikau, aš tikiu“

6. „Aš ne tik tikiu, aš padedu“

7. „Aš ne tik padedu, aš netrukdau“

Atėjo pas mus šiandien 17 m. vaikis darbintis ir įsivaizduokit - beraštis visiškas, tik vardą savo moka parašyti, dar pavardę su klaidom, o visa kita tik raidžių kratinys. Koks siaubas...

O tai kažin mokykla jį matė?

Kokioje kaimo mokykloje galejo ir visa 10 baigti rašyti nemokėdamas, svarbu kad tyliai per pamokas sedetu

Kažin ar norės į kursus eiti. Prie traktoriaus sakė yra dirbęs :) Nu bet bliamba, paprašė kolegė adresą užrašyt, tai paklausė ar skaičiais :) Na, skaičius tai teisingai ir užrašė, tik gatvės pavadinimo nemokėjo. Gal reiks imt į buhalteriją, kiek čia tos žodinės rašliavos tėra, duosim algas skaičiuot, kur vieni skaičiai

O man tai visada pasiutimas imdavo kai uždirbdavau visada mažiau už darbininkus, kurie nemokėdavo pareiškimo parašyti kad priimtų į darbą.
O kartą vairuotojui, kuris sakėsi, kad moka pildyti kelionės lapus, liepė užpildyti ir paskaičiuoti kiek km pravažiavo, kiek kuro sunaudojo, tai sėdėjo pusę dienos ir nieko neužpildė. O kažkas čia sako, kad buhalterei neprivalu pildyti kelionės lapų . Bet tikrovė kitokia.

Tik nepulkit ant manęs, suprantu kad darbininko darbas sunkus. Viską suprantu.

irgi kaip Steponavičius
www.delfi.lt/news/daily/education/paaiskejo...
„Mus džiugina, kad keturišimtukininkai yra net ir tokiose savivaldybėse kaip Jurbarkas. (...) Tikrai nėra vien jausmas, kad geriausi mokiniai susikoncentravę prestižiškiausiose gimnazijose“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Steponavičius.

Už šitą NET jisai ir šalia jo man daugiau nepolitikai
O kodėl stebitės, kad berašyčių yra. Juos net nevienetais, o dešimtimis gamina "sustiprinto" parengimo "lakūnų "mokyklos. Mūsų darbuotojo dvi dukros mokyklos nelanko. Augina save intensyviai ir laukia kol galės į kursus pas "Prosą" važiuoti