Labai džiaugiuosi, kad esu ne viena, kuriai nepatinka geriantys, o tai vakar pasijutau tokia fašiste, kad siaubas:(.
Tarp mūsų kalbant, visiškai nemanau, kad naikinti piktybinius, smurtaujančius alkoholikus, būtų labai jau bloga mintis, tegul čia ir fašizmas
.
Mūsų name buvo kaimynas, kurį tėvai alkoholikai girdė nuo ankstyvos vaikystės:(, štai jisai yra ligonis, labai mielas žmogus, ramus, kultūringas netgi, bet geria juodai. Kai blaivas tai ir papasakojo, ko nedarė - kodavosi ir dar visko ko įmanoma, bet vis tiek geria, gerti jam kaip vandenį gerti - reikia:(. Tarp kitko jie vaikų neturi, nežinau ar specialiai, bet neturi...
O visi kiti? Smurtautojai? Kam jie reikalingi? Kažkokiai "įsimylėjusiai" kvaišai, kuri - apie ką galvoja? Na, apie vaikus savo, kad jie tą siaubą mato, tai tikrai negalvoja.
Jei būtų toks pasirinkimas: gyvenimas arba medinis kostiumas, tai gal praeitų noras gerti? Arba bent jau būtų tikras nepakantumas? Jei MYLIMA moteris rimtai pasakytų: myliu tave, negaliu gyventi be tavęs, bet negaliu ir gadinti gyvenimo savo būsimiems vaikams, atleisk, tai gal negertų? Negertų, jei tikrai esi reikalinga, mylima, o jei geria vis tiek? Tai juk viskas aišku tada, reikia tik atsimerkti.