Šeima, vaikai

Dar ne, jis tiesiog taip sako.
Vertina raidemis. Iki šiol nesuprantu . Parašo "T" ir suku galvą. Vaikas sako, kad čia gerai. Nagerai tada gerai. O pažymų knygelėje viskas aišku.

Aš ir pati nežinau ko griebtis. Skaito tik antraštes, titrus....
Parsinešė knygą iš bibliotekos - vos nenugriuvau. Galvoju - dabar skaitys Kitą dieną išnešė..... Net atvertęs nebuvo.... Tiesiog mokytoja liepė pasiimt kokią knygelę iš biblės, o skaityt tipo nesakė.....
Dabar jau kitą turim. Tai tol prie kompo ar teliko neleidžiam, kol neperskaito vieno pasakojimo ir neatpasakoja..... Gražiuoju kol kas neina .....

Mus vertina irgi raidėm: A, G, V,... Paskutinių nepamenu, nes dar nesusidūrėm. O jų šifravimas surašytas pasiekimų knygelėj.... Nors man irgi aiškiau skaičiai....
Dar yra ! ir - . Va tie tai jau nelabai mėgiami: už drausmę, už nepasiruošimą pamokai (čia mes dažnai pamirštam kokias priemones ar sąsiuvinį atsinešt)

Aš taip pat privečiu skaityti, bet ir pačiai sunku ir vaikas kartais vos neverkia kai pasakai kad laikas paskaityti, bet kitaip niekaip neiseina susitarti.

Gal ateis tas noras savaime? GAl kada perskaitys ką nors įdomaus ir tada....

Kad pas mus mokytoja daro testus per minute turi perskaityti lygtai 56 žodius, maniškis niekaip tiek neperskaito. Kai nueini į susirinkima kiekviena kartą visiems tėveliams liepia daugiau padirbėti su vaikais.

Aš pradėjau skaityti 4 m. Buvau labai tylus vaikas. Pasislėpdavau kur nors su knyga, tai tėvams tekdavo menes ieškoti . Labai mėgsti skaityti, dabar neturiu laiko nes reikia mokytis .
Vaikas paprašė. kad nupirkčiau Harry Poteri, nupirkau truputėli paskaitė ir numetė. Gal paaugs ir baig tą knygą.
Mano labai verkia kai prašau paskaityti, jam atrodo tiek daug, tada aš einu ir parodau savo vadovėlius . Tingi skaityti ir viskas. Dabar po truputėli skaito rusiškai, nes žaidžia rusiškose saituose, o mane nervina lakstyti ir skatyti jam kaip reikia žaisti.

O kiek pati skaitai?
Kaip dažnai vaikas Tave mato su knyga rankoj???

Juk jei pati TO nedarai, kodėl VERTI vaiką TAI daryti...?

Su mergaitėm paprasčiau, o bernai tai mokytis visai nenori.

Jei aš ne virtuvėj ir ne prie pamokų, tai knyga visada rankoj. Sakau: paskaitom kiekvienas savo knygą.... tada matau surauktą nosį ir drėgnas akis....

Darbo dienomis nemato, kadangi visa diena darbe, vakare paruosi seimynai vakariene, tada su vaikais prasedi prie pamokų visa vakarą. Kai jie nueina miegoti tik tada aš galiu savo knygas paskaityti. To jie aišku jau nemato.

O aš niekada nesistengiau "slėpti" kad skaitau: svaitgalis, mama su knyga: eikit vaikai kitur peštis, mama skaito .
Beje, tėtis irgi skaito. Jei tik laiko randa. Jis teliko nežiūri.
O prieš meigą skaitom pasakas: vaikai laukia to laiko
Bausmė yra NESKAITYTI

Vat ir gaunasi: vaikai skaito ir patys, nors niekada neliepiau.
Mokykloje mokytoja liepia atsiskaityti: ten žymi stulpeliais, uogom ar pan.
Ir atsiskaito - neturim problemų

Net ne zinau...
Mano 15metis skaito daug - jam tiesiog malonumas. Sako man lengviau issiungti kompa, neigu atideti knyga i sona. Nors skaityti pradejo sunkiai. Bet dabar laisvai skaito ir lietuviskai ir rusiskai. Ir labai greitai - kaip ir as.
Dabar pirmokas mano mokosi skaityti - irgi sunkoka... Bet kiekviena vakara praso paskaityti pasaka - bando ir pats, bet greitai kol kas pavargsta.
Bet pradzia buvo ,aisku, nuo pirmu metuku. Paciai skaitymas - didziausia pramoga ir vaikams kol buvo visai mazi visada pirkau knygutes, kartu ziuredavom, snekejom - turbut nuo mazens priprate, kad knyga slepia daug idomiu dalyku .

[quote="penelope"]
Nebuvau pavyzdys dukrai, bet ji neatsitraukdavo nuo knygų,o sūnus septintokas man aiškina, kad per visus 7 metus perskaitė jau 6 knygas
Nors vaikystėje ir jaunystėje, aš skaitydavau , niekas nevertė, net slėpdavomės naktį su knyga po anklode, pasišviesdavom prožektoriais.

BŪTENT - nuo mažens!!!
Nuo mažens matė, kaip tėvai skaito,
nuo mažens vaikui buvo skaitoma!!!

Gal kai maniškis bus 15-os irgi skaitys? Gal taip ir turi būti - juk jam tik 8....
Nors draugų mergaitė tai net į lauką neina, "geriau aš knygą paskaitysiu.. " Kažkaip nenoromis ir imu lyginti....

Ir kam jiems skaityt - jie patys kaip knygos.

Nemato, o Tu parodyk: mews skaitom.
Ne įkyriai, o taip atrask laiko, išjunk teliką ir skaityk.
Be moralų.
Juk teisybė yra ta: besikeikiančiose šeimose vaikai keikiasi, geriančiose -geria* ir t.t. Įpročiai yra išugdomi.

Tėvai išmoko elgesio. Neveltui sako, kad vaikai yra šeimos VEIDRODIS: jis iš namų mokosi spręsti problemas. Jei vaikas sutrinka susidūręs su kliūtimi, reiškai taip elgais tėvai ir taip jį moko elgtis.

P.S. *apie alkoholikus: jei vaikas skaudžiai kentės per geriančius tėvus, paskui jis gali ir negerti. Bet jei šeimoj alkoholizmas NORMA, vaikai ir gers kaip NORMą - O KĄ????

Ačių supratau esu bloga mama, kuri niekada nei sau nei vaikams knygų neskaito.

Na kam Jus taip. Aš taip pat neskaitau vaikui knygų, nes neturiu tam laiko. Jam skaito močiūtė. Tai nereiškia, kad aš esu bloga mama.
Mes juk mylime savo vaikus ir jie tai jaučia.