Šeima, vaikai

Nu turėjau ir aš grupiokę, netgi draugę, iš Panevėžio, tai labai liuks panelė buvo. Nieko baisaus ir panašaus nepasakodavo. Nebūtinai Panevėžy tai galėjo atsistikti.

Melskime dievą, kad taip neatsitiktų mūsų dukroms.
šiaip jau mažai dėmesio skiriame vaikams. Visada užimti, dirbame. Netrukdyk, vėliau, ir kitokius "švelnius" žodžius vaikai girdi iš mūsų.
Na ir ką gi - auklėja juos gatvė, internetas, draugai ir t.t.
Berniukų nesugebame išmokinti gerbti moterį. O ką jis ir gerbs, jei namuose mato ne tik nepagarbą, bet dažnai ir smurtą.
Linkiu, mieli TAX'iečiai, kad jūsų vaikai neatsidurtų nei aukos, nei kaltinamojo vietoje.
Kažkaip sukrėtė mane šis įvykis. Gal todėl, kad turiu ir dukrą, ir sūnų.

Panevėžys čia ne prie ko. Visuose miestuosa gali taip nutikti. Tokia jau visuomenė, ar bent dalis jos.

Bet argi čia merginos kalčiausios? 13-metės užsakė išprievartavimą? Pašnekėt daug ką jos gali, aišku, bet iš nusikaltimą įvykdžiusių tai vienas pilnametis ir jau teistas.

Aš irgi turiu dukrą ir sūnų, kuris irgi septintokas.Netelpa galvoj, kad tokie vaikai gali tokius dalykus sugalvoti. Maniškis dar į mašinėles (žaislines) nespjauna. Gal ir gerai

Na ką, urtele, pats bjauriausias amžius. Oi, kiek nervų sugadinta vaikų brendimo laikotarpiu...
Maniškiai jau suaugę (23 ir 19). Lyg ir nebėra ko bijoti.
Bet pasižiūriu į dabartines 12 - 14 m. mergaites. Kai kurios tiesiog jau panos. O berniukai jų amžiaus, dar vaikiški. Visai tikėtina, kad tokios, ale, panos gali ką nors panašaus sugalvoti.

Baisu, prisižiūriu tų žinių, po to nežinau ką ir galvoti, kelis vakarus iki 19 val išėjo su draugu pasivaikščioti ir man jau įtarimas. Kur? Tiesiog kaip seklys morka norėčiau net pasekti.

Kokia šiurpi tema.
Aš taip pat dėl vaiko pergyvenu, jam 7 metai, bet visko gali atsitikti.
Labai jau mūsų rajonas nekoks. O dar buna vaikas užsižaidžia, nubėga į kitą kiemą, tai jau būnu prie išprotėjimo ribos.

Atsimenu, kai sūnus pgeidavo savo šešioliktą gimtadienį švęsti ne namuose.
Išnuomavom patalpas. Ir ką gi, tą naktį gal kelis kartus buvau nulėkus ten pažiūrėt. Taip, kad nepastebėtų manęs :) Galima sakyti, kad sekiau. Tiesiog užmigt taip ar taip negalėjau. Tai atrodė, jei stovėsiu pasislėpus, ir stebėsiu, ar nieko tokio nevyksta, bus geriau.
Va dabar prisiminiau :)
Trečiadienį grįžta mano vaikis iš Airijos. Imsiu ir papasakosiu, kaip buvo sekamas mamkos :)
O jums, mergaitės, auginančioms tokio amžiaus vaikus, linkiu neprarasti savitarpio supratimo su jais. Ir dar labai svarbu rodyti, kad pasitikite jais. O kaip jau ten iš tiesų - jūsų reikalas.

Net juokas suėmė, bendradarbis tik vakar pasakojo, kai jo žmona užleido dukrai sodą šventimui 18 gimtadienio. Taip visą naktį ir lakstė. namai- sodas, sodas- namai. Siaubas. Kokios mes mamos esam beprotės. Jei mano vaikai žinotų, kaip mes jaunystėj šėldavom, kada grįždavom, jie išsigąstų. Palyginus su savo vaikyste, man atrodo, kad aš iš vis neturėjau tėvų. Jie taip neblūdijo dėl kiekvieno mūsų žingsnio.

Va va, mamytės. Prisiminkite savo laikus ir perdaug "nespauskite" savo vaikų:))
Visvien visi daro savo klaidas:))

Na siuo atveju, tai manau, kad kalciausios , butent , tos trylikametes.
Ne tame esme, kad tiesioginiai vykdytojai buvo tie chuliganai, o tame, kad tos trylikametes net nesusimaste , kokiai egzekucijai nuleme ta varse mergaite.
Kas keisciausia, kad jos , tikriausiai, liks nenubaustos.

O gal tais laikais ir jūsų mama už kampo stovėjo

Natūralu, kad nesusimąstė, juk toks amžius. "Fantazijos" šiais laikais vaikams netrūksta, o "pavyzdžių" pilna TV filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose ir t.t. O apie bausmę šiuo atveju jau tėvai turėtų pagalvoti.

Tikrai ne. Gal, kad per žinias tokių baisybių nerodė? Tikrindavo tik ar grįžom nakvoti Gal galvojo, kad turim proto?

Gal kam atrodys mano klausimas kvailas:
ar girdėjot kas nors prietarą, kad negalima dovanoti laikrodžio?
Mano vaikis grįžta iš Airijos, ir savo draugei nori parvežti dovanų laikrodį. Skambina dabar ir klausia, ar tikrai yra toks prietaras.
Neesam prietaringi, bet... :)

Girdėjau tik tokį dalyką, kad jei pameti laikrodį-
pameti savo laimę.
Labai dažnai pamesdavau laikrodį, ypač jaunystėje.
Dabar neperku, nenešioju ir dovanų laikrodžio negaunu.
O su ta laime tai kaip čia pasakius.
Trumpai ji pas mane užsibūna...

Jau ko ko, bet šito negirdėjau:)) O savo vyrui esu ne vieną dovanojusi.
Aaaa , dabar viskas aišku...

Aš irgi perkračiau gautaų dovanų kraitelį ir prisiminiau, kad sutuoktuvių proga gavome 2 laikrodžius. Na ir ką - po pusantrų metų švęsim sidabrines vestuves :) Nors nėra tas gyvenimėlis rožėm klotas, bet...
Paieškojau internete prietarų. Oho, kiek prirašyta. Bet va apie laikrodį nieko neradau.
Pasakysiu sūnaitėliui, kad turbūt ne nuo dovanos priklauso būsimi santykiai.
Prisimenu, kai buvo įsikliopinęs vieną paneliukę, dovanojo jai papuošalus. Netgi auksinius. Na ir ką - draugystė jau seniai nutrūkus.

Negalima pagal Feng Shui, bet jeigu jį jam duod porą centų, tada gaunasi taip, kad ji iš jo nusipirko tą laikrodį.
Aš savo draugui dovanojau, paėmiau iš jo pora litų ir psio.