Ne mums šį žmogų teisti...
Jis ne didvyris. Jis netgi GAL ir negerai pasielgė, jei tik tai yra jo darbas.
Bet aš asmeniškai jo nesmerkiu. Man jo nuoširdžiai gaila. Beje, gaila visų tų žmonių, kurie tokiais atvejais taip pasielgia. O gaila, nes tai, ką jie daro, suverčiama nesveikai psichikai.
Juk mes ne kartą pasišaipom patys iš savęs - "nu ką norėti, lietuviai, flegmatiška tauta..."
Kai kas norėtų, kad ir toliau liktume tokie "kultūringi", kokie esame, kokie buvo ir mūsų tėvai bei protėviai. Labai patogu - rami, flegmatiška tauta, jokių sukrėtimų, jokių neramumų. Lengva tokią valdyti.
O čia atsiranda keli tokie išsišokėliai kaip Kalanta, kaip Kedys..... Kur tai matyta - visai ne lietuviški poelgiai
Vadinasi - psichiškai nesveiki...
Kas yra patyręs va tokį bejėgiškumo, beviltiškumo, abejingumo tavo skausmui jausmą, tas supras. Kai lyg galva sienon, nors žinai, kad už tos sienos vieni puvėsiaI. Tereikia kažkaip tą sieną pramušti, ir pūlinys pratrūktų.
Tik ne visų galvos tokios kietos, kad tą sieną pramuštų. Kas pramuša - susižaloja visam gyvenimui.
Jei supratot, apie ką aš čia, tai pasakykit - didvyris Kedys, ar kvailys?
Jomajo, jei mano vaikus taip, man mano gyvybė taptų nebesvarbi. Užspeistas kampe žmogus nebebijo jau nieko....