Penktadienis

na va jau ir penktadienis :)
Šiandien jau galima galvoti apie svaitgalį, kelias laisvas dienas :) Pagaliau !

kas čia tos dvi dienos...
va laukiam kito savaitgalio, tai bent trys dienos bus

Anokia čia laimė tas savaitgalis...Praneša lietų...

Laimė, nes nereikia į darbą, nes per 30 metų tas darbas kasdien jau nusibodo.

Šeštadienį dar nelabai... Galima pasiganyti, o sekmadienį kad ir ant sofkutės

tai, kad prieš saulutę norėčiau...

Bet sekmadienis be saulutės yra vis tiek daug kartų geriau už saulėčiausią pirmadienį

Tas teisybė. Bet antroj dienos pusėj man depresija prasideda. Ir ne vienai man, kiek girdėjau ir kitiems. Prieš pirmadienį.

Pirmadienis būna neblogas , jeigu atostogos. Aš vis pasvajoju, kaip čia šešiems mėnesiams atostogų išeit, kad išnaudot jas. Nugirdau valdžios siūlymus, kad reik žmones varyt, tai galvoju , neblogai būtų nuo savęs pradėt Nu pasvajojam , pasvajojam ko ne procesas.

aga, gerai būtų - aš irgi 70 dienų turiu ot atsigulėčiau ant sofkutės

o man jau šiandien depresija.
Vos tik pagalvoju, kad po poros dienų vel pirmadienis - iš karto ir depresija....

tai galvokit tada taip - geriausias laikas-penktadienis po pietų, nes cielos dvi dienos poilsio

O man depresija, kad anksčiau moterys į pensiją eidavo 55, o dabar 65. 40 metų dirbti diena iš dienos. O kada gyventi?

aš 81 kal.d. atostogų turiu.... vakar skaičiavau.. o čia neinat, nes neleidžia ar nėra kada?

Aš tai net nebeskaičiuoju, kiek atostogauti galėčiau, turbūt kelis metus. nepamenu, kada turėjau atostogas? Gal prieš šešis metus...

Tau kaip mano vyrui - užuot pasimėgavus paskutinėm "katino valandom" - ima depresuoti. Pamenu - vaikštom Ženevos ežero pakrante Šveicarijoje, tame turtuolių pamėgtame Montreux, o jis žiūriu visas nervuotas, piktas pasidarė. Sakau - kas tau čia dabar atsitiko??? Sako, vsio, nebėr nuotaikos, rytoje namo, grįžus į darbą, nervina viskas!
Nu kaip neprotinga...

Va ten vaikščiojome:

pagal naują skaičiuoklę ( jeigu galima pasitiketi "Savaite su TV"), tai man pensija sulaukus 61 metų. Gerai, jeigu dar turesiu akis, kojas, rankas. Galesiu iš leto namie daryti tai kas man patinka. Tiksliau - atsideti savo pomegiams. O jeigu ? Maža kas kam gali atsitikti per tuos 3 metus ir 4 men

Juoksites, bet labiausiai bijau, kad neatsitiktų pasaulio pabaiga iki 2015 metų vidurio.
Kol nepraeisiu šv.Jokūbo kelio. Vos tik kur perskaitau apie "būsimus" 2012 metų įvykius, pirma mintis - o kaip bus su Jokūbo keliu ?

Amadina, o gyventi reikia šiandien ir dabar Pvz, aš šiandien atsiprašau nuo pietų iš darbo ir maunu šokti miesto šventėje. Prieš tai kiekvieną dieną lėkdavau vakarais repetuoti. ir kaip smagu, kai gali kur nors save realizuoti. O dar smagiau, kai naktį tenka dėti agurkėlius, nes juk šeimą irgi turiu, ir netgi du studentus turėsiu, tai viską sukramtys Rytoj paskyriau visą dieną pabūti šventėje, pagastroliuoti. Ir visai nesigraužiu, kad šiuo metu vyras dirba iki nakties, kad esu viena, kad nevažiuoju į užsienį, kad ... o labai džiaugiuosi, kad turiu darbą, kad turiu hobi, kad galiu pailsėti ant žolytės savo kieme, kad turiu retų augalų, kurie mane pakrauna energijos, kad turiu keletą draugų, bet svarbiausia, kad esu sveika . Gal kažkada sirgsiu, gal nesulauksiu tos pensijos, mat ją biesas, bet užtat žinosiu ir atsiminsiu, kad dariau tai ką norėjau, o norėjau tiek kiek galėjau ir nesigraužiau dėl viso kito

Tavo nuotraukos Tininga, man primena Tenerifę....
Ech, kaip norečiau. Ne dabar, bet žiemą, kai pas mus šalta.
Prisimenu buvau gruodžio antroj pusej, vaikštau pajūriu su maudimuku ir džiaugiuosi tamsejančiom kojom ir galvoju - va sugrįšiu į darbą, eisiu su sijonu ir visi matys mano nudegusias kojas. Tik staiga - topt mintis, juk dabar viduržiemis, ir į darbą eisiu ne su nuogom kojom, o su žieminiais batais.

Tai gerai, kad nors svajonę turite.