Atostoginiai

FEMA
Viskas tvarkoj Jei paskaičiavus 06 mėn. atostoginius ir pritaikius , GPM nėra, tai nėra. Tiesiog norėjau pasakyti, kad GPM reikia sumokėti išmokėjus išmokas iki 15 d. ar 31 d., nesvarbu už kokį laikotarpį išmokos išmokamos.

Negi nieks neatsilieps

tax.lt/postt10777.html
Bandyk čia paskaityti.

Ačiū labai, paskaičiau, vadinasi gerai galvojau, bet kažkaip labai jau dideli atostoginiai gaunasi:
11.18 LT. vid.DU x 25d. x 8 val. x 0.48 koef. -- 1073.28 Lt., kai algos daug mažesnės :
03 mėn. 840 Lt. - 21 diena po 4 val. (buvo mėnesinė alga)
04 mėn. 672 LT. - 56 val. (valandinis 4d. po 4val. per savaitę)
05 mėn. 768 Lt. - 64val. (valandinis 4d. po 4val. per savaitę)
2280/204 -- 11.18
Aišku, čia ilgos atostogos, bet jei paskaičiuoju pagal darbo grafiką jei žmogus dirbtų, gautų mažiau - nors gal taip ir turi būti, nes anksčiau žmogus dirbo daugiau valandų nei dabar

Ar galima reikalauti sugrąžinti permokėtus atostoginius, jei darbuotojas pasiėmė atostogas už visus 2007 metus, tačiau poo atostogų, parašė prašymą, atleisti iš darbo. T.y. ji atostogas išnaudojo į priekį, bet už jas neatidirbo.

Negalima.

Šimtą kartų aptartas klausimas - negalima, jei darbuotojas atleidžiamas ne dėl jo kaltės.

Zuiki-puiki, o kaip tau gavos koeficientas 0.48? Aš vat vakar irgi susidomėjau kaip skaičiuoti VDU, kai dirbama skirtingu darbo laiko ir noriu išmokt tai daryti, nors pačiai praktikoj netenka. Skaičiuoju pagal tavo pavyzdį ir jis man gaunas 0.42

Iš VDU skaičiavimo tvarkos:

"Kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Šia nuostata taip pat vadovaujamasi apskaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas."
Taip ir skaičiavau: 952 val. darbuotojas dirbo per 12 mėn. (aš skaičiavau sąlyginį darbo laiką, t.y. būtų dirbęs pagal savo grafiką, jei nebūtų sirgęs ir atostogavęs) dalinau iš įmonės darbo valandų per 12 mėn. 1977val.

Na, atrodo dabar aišku. Aš tai tą koeficientą biškį kitaip paskaičiavau. Ačiū

Labai atsiprašau, einu skitinėt dar toliau. Bet paprasčiausiai teisinio akto tokio nerandu, kuom galėčiau motyvuoti, kad negalima.

DK 224 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai

2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.

Tarkime žmogus atostogauja 2 savaites birželį ir 2 savaites liepa.
Kaip mokamos soc.draudimo įmokos? ir kaip deklaruoti 4 formoje?
Pagal atitinkamus mėnesius, už kuriuos priskaičiuoti atostoginiai?

Taip, deklaruoti pagal atitinkamus mėnesius: birželio atostoginiai II ketvirtyje, liepos-III ketv.

Sodrai mokėti kaip ir įprastai: už birželio mėnesį iki liepos 15d., už liepos-iki rugpjūčio 15d.

Ačiū Rolf, taip ir maniau. Bet šiandien sodros darbuotoja man pribūrė visokių nesąmonių, maždaug nėra jokios bendros tvarkos ir pan. , net suabejojau. Ačiū!

Tačiau nesant darbuotojo kaltės atleidžiama pagal darbo kodekso 129 str.. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
2. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.
3. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti:
1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;
2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje;
3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus;
4) lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms;
5) amžius;
6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles.
4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
5. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.

O jei išeina savo noru, tai pagal kitą straipsnį, reiškia direktroiui parašius įsakymą išskaityti permokėtus atostoginius galima

skriste,

Išėjimas savo noru taip pat priklauso tai kategorijai "darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės".

Skriste, neteisingai galvojate Jūs tiesiog neatkreipėte dėmesio į svarbiausią jūsų minėto straipsnio dalyką: DARBDAVIO INICIATYVA, nesant darbuotojo kaltės <...>
Kai darbuotojas išeina SAVO NORU, tai šiuo atveju tai netinka. Bet kai sakoma "nesant darbuotojo kaltės" tikrai neturima galvoje šio straipsnio.
Tiesiog logiškai pagalvokite: kai atleidžiama už darbo drausmės pažeidimą, tai jau tada yra darbuotojo kaltė, tada galėtumėt išskaičiuoti. Jei nėra - reiškia pats darbdavys apsižioplino.
Pas mus mąstoma šitaip: kadangi atostogų išleidžiama šalių susitarimu, tai mes maloniai paprašome atostogas imti tik jau už atidirbtą laikotarpį (reikalauti negalime, galime tik tartis), taip apsidraudžiant nuo panašių atvejų, kaip jūsų. Juo labiau, kad pas mus mokami dvigubi atostoginiai (kaip atostogų premija).
Šiaip niekada nebuvo dėl to problemų. Darbdavys turi šiokių tokių svertų tai sekti ir kontroliuoti sudarant grafikus ir pan.

Konsultavaus su juristu ir jis paprieštaravo mano paskytiems žodžiams, kad išeinant savo noru nėra darbuotojo kaltės, čia juridiniai niuansai, o ir darbo inspekcija telefonu pakonsultavo, kad susigrąžinti permoką turim teisę