Akcininko paskola

Taip yra tokia nuostata - Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims Įstatyme, kurio visi turi vadovautis -tačiau praktikoje - gal 10% įmonių laikosi šių nuostatų apribojimo. Taigi realia praktikoje ši norma neveikia - VMI pavestas šio įstatymo laikymosi tikrinimas - tai gali būti, kad jei VMI nupręs kad tai bus biudžeto papildymo šaltinis - galės pradėti bausti.

Wolf, dėl skolinimo tai viskas aišku, yra ši nuostata aiški, kad negalima.
O va kas dėl SKOLINIMOSI iš akcininkų? Ar irgi ribojama nuosavu kapitalu?

Manau kad ne. Apribojimas tik ūkio subjektui ir tada kai jis skolina.

Truputį ne taip, tiek skolinti (reglamentuoja įstatymas dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims) tiek ir skolintis (reglamentuoja Finansų įstaigų įstatymas) iš neprofesionalių rinkos dalyvių (akcininkas toks ir yra) ne daugiau kaip nuosavas kapitalas.

O čia palaukau Loretos nuomonė. Čia nekalbama apie kredito ar finansinių įstaigų ūkine komercinę veikla.

1. Šis Įstatymas nustato, kokios paslaugos yra laikomos finansinėmis paslaugomis, reikalavimus finansų įmonių ir kredito įstaigų, kurios verčiasi finansinių paslaugų teikimu, steigėjams, dalyviams bei vadovams, šių teises ir pareigas, finansų įstaigų steigimo, veiklos, jos pabaigos ir pertvarkymo sąlygas, tvarką bei ypatumus, taip pat finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus.

2. Šis Įstatymas taikomas visoms finansų įstaigoms – Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniams, kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir verčiasi finansinių paslaugų, nustatytų šio Įstatymo 3 straipsnyje, teikimu Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato ko kita.

Tačiau Finansų įstaigų įstatyme yra nustatytas toks apribojimas: bendrovė, neturinti licencijos kredito įstaigos veiklai, negali skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių, viršydama nuosavo kapitalo dydį.Neprofesionaliems dalyviams šis įstatymas priskiria visus asmenis, išskyrus Lietuvos banką, finansų įstaigas, draudimo įmones, taip pat kitus asmenis, kurie gali kvalifikuotai įvertinti skolinimosi riziką. Tai reikštų, jog eilinė bendrovė ar fizinis asmuo nepriklausomai nuo to, ar jis yra bendrovės akcininkas, ar nėra, negali skolinti bendrovei sumos, viršijančios nuosavo kapitalo dydį.

Nėra tiesioginio apribojimo. Tai yra išvada. Jei kalbame apie 3 str. 4 d. 2 p.

Straipsnius mano manymu reikia nagrinėti įstatymo taikymo ir galiojimo kontekste.

Akcininkas gali skolinti kiek jis turi pinigų, tuo tarpu bendrovei jau atsiranda apribojimas skolinantis pinigus iš neprofesionalių rinkos dalyvių. Ir šis apribojimas yra teisingas, kuris prilaiko nuo akcininkų pinigų plovimo per savo UAB'us.

Nėra to apribojimo, antraip mokesčių ekspertai nekalbėtų apie galimą net keturgubai didesnę už nuosavą kapitalą skolos sumą:

fizinis asmuo yra susijęs su bendrove, todėl kai fizinis asmuo yra kontroliuojantysis skolintojas, apskaičiuojant bendrovės apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams galima priskirti palūkanas tik tada, jeigu negrąžintos paskolos suma neviršys keturgubo bendrovės nuosavo kapitalo sumos paskutinę mokestinio laikotarpio dieną
www.fide.lt/index.php/lt/publikacijos/4-st...

Jei atidžiai perskaitėte mano ankstesnius komentarus, tai jau yra pateiktas seimui svarstyti projektas kad būtų panaikinama šis apribojimas, tačiau kol kas dar tik projektas.
Šis straipsnis tik įrodo, jog nesilaikoma tokio apribojimo. Tai neįrodymas kad tokio apribojimo nėra. Ten kalbama apie mokestines prievoles, o ne apie apribojimus ir kas bus jei jų nesilaikoma.

Aš visada labai atidžiai perskaitau. Ir jei abejoju, tuomet skaitau, ką rašo protingesni už mane.
Šiuomkart neabejoju.

Vienas iš svarbiausių pakeitimų – nebėra apribojimų skolinantis pinigines lėšas iš fizinių asmenų. Jau nuo 1994 metų, gyventojams masiškai prarandant įmonėms paskolintas lėšas, buvo pradėta riboti skolinimąsi iš fizinių asmenų. Iki 2004-01-01 galiojusio Įmonių įstatymo 12 str. 2 d. draudė įmonėms skolintis pinigų iš fizinių asmenų, išskyrus kai tai leidžia kiti įstatymai. Vienintelis toks tada buvęs leidimas – pinigų skolinimasis iš fizinių asmenų, esančių bendrovės akcininkais. Nuo 2004-01-01 įmonių įstatymas neteko galios, apribojimų skolinantis iš fizinių asmenų neliko. Tačiau nebuvo panaikinti suvaržymai skolinantis iš savo akcininkų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų). Skolindamasi iš savo akcininkų, bendrovė negali jiems įkeisti savo turto, palūkanos negali viršyti komercinių bankų vidutinės palūkanų normos.
www.advokatopaslaugos.lt/straipsniai/jusu%20verslui%20s...

Gero vakaro.

Ar jums neatrodo keistai, įmones banko saskaitioje yra yra 50000, taciau direktorius (ne akcininkas) įmonei paskolina 10000,00 beproc.paskolos, kadangi planuojamas pirkti IT, bet jo nenuperka, o paskola imone direktoriui grązina po 1,5 metu?

Būna dar keistesnių dalykų.
Juk ir pati rašėte - "planavo".
Vėliau gal situacija pasikeitė :)))

Aišku mes visi liksime prie savo nuomonių, ir vienas dalykai teorinis draudimas kitas dalykas faktai ir praktika.

Paskolos, kasa ir pinigų judėjimas yra mistiniai dalykai ne vienoje įmonėje. Su paskolomis biški nuo 2010 m. bus ramiau dėl pajamų natūra apmokestinimo.

Skaitau, skaitau jusu pasisakymus. Ir noriu pasitikslinti pvz. įmone, kurios įstatinis 200000 Lt . Pasiskolino iš savo akcininkų beveik 400000 Lt 2 metams. Moka po 10% metiniu palukanu. Skolinosi siais metais kai metine VILIBOR norma buvo 3,40 %. Ar teisinga visas palukanas deti i leidžiamus? Ar gali imone tiek skolintis?

Noriu su jumis pasikonsultuoti :) grizau db is VMI seminaro, ten buvo kalba del paskolu... Ir supratau tiek, kad ilgesne nei 1 metu paskola negali buti beprocentine, reikia tada skaiciuoti menamas palukanas gal yra uz mane protingesniu (o ju cia daug), kurie man paaiskintu smulkiau, as dabar niekur jokiu palukanu neskaiciavau, o siai dienai imone akcininkui skolinga 142349 lt tai man dabar reikia paskaiciuoti tas palukanas?

Nereikia, jei sutartis sudaryta be palūkanų. Gal seminare nurodė šaltinį, kur teigiama, kad paskola privalo būti su palūkanomis?
Kas liečia "virš metų" - šis teiginukas galioja palūkanoms dėl apmokestinimo. Jeigu realiai nustatytos palūkanos už paskolą, jos nebus apmokestinamos tik tuo atveju, jei paskola bus pradėta grąžinti ne anksčiau kaip "po metų" (t.y., po 365 dienų).

PMĮ 40 str. 2 d. komentaras papildomas 8 p.

Tuo atveju, kai asocijuotas asmuo teikia paskolą nenustatydamas palūkanų, paskolos gavėjas „menamas“ palūkanas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik tokiu atveju, jeigu asocijuotas asmuo, kuris suteikė paskolą, „menamas“ palūkanas įtraukė į gautas pajamas. Šiuo atveju paskolos gavėjas (juridinis ar fizinis asmuo) turėtų turėti ir mokesčių administratoriui pareikalavus pateikti įrodymus (dokumentus), kad asocijuotas asmuo, kuris jam suteikė paskolą, „menamas“ palūkanas įtraukė į gautas pajamas.

Cia įdejau info is skaidres

O nieko nekalbėjo apie tai, kai bendrovėje yra vienintelis akcininkas?

Buvo klausta, jei vienas akcininkas, sake tai galioja ir vienam... nu betvarke kazkokia tai zodziu jokio tikslo duoti paskola be palukanu nes jas vistiek reikes skaiciuoti