2010-02-27 19:00
vpp
2011-09-11 06-40
Civiliniame kodekse apie vienkartiškumą nieko nekalbama. Pagal :
1. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
2. Šio skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių.
3. Šio skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus paslaugas, teikiamas pagal šios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles.
Anksčiau dėstytojai iš kitų darboviečių sudarinėdavo autorines sutartis ir tai niekam neužkliuvo, nors vargu dėstymas gali būti autorinės sutarties objektu pagal Autorinių teisių įstatymą. Dabar, kai autoriai prispausti, natūralu, kad ieškoma kitų sutarčių formų. Svarbu taip sudaryti sutartį, kad nebūtų darbo sutarties požymių.