vieniša mama

Nežinau kaip dabar, nes darbe nėra nei vieno alimentininko, bet anksčiau moteriškės ateidavo ir į vyro darbovietę grėsmingai nusiteikę alimentų išmušinėti. Net nukrečia kai prisimenu. Su grasinimais ir gąsdinimais visomis įmanomomis instancijomis, lyg darbdavys būtų kaltas.

dabar neina, eina pas antstolius taip nusiteikę, o mes raštus gaunam ir vykdom.

Tai mama kažką ir padarys, o būtent, užaugins vaikelį, kaip jau iki šiol jau ne viena vieniša mama užaugino viena savo vaiką. O tėvelis švilpaudamas nukeliaus toliau gaminti vienišų mamyčių, kurios savo ruožtu vienos augins vaikelius. Viskas gerai, ar ne? Tik kad senatvėj tas tėvelis nepradėtų per TV laidas ieškoti savo "mylimų" vaikučių.

Pritariu individui. Ir ne tik dėl vienišų mamų. Jauni žmonės sėdi prie kompo kiauras dienas (pramgauja), darbo neieško, tipo, nėra jo. Verkšlena, kaip sunku gyventi, niekas jais nesirūpina, gyvena iš mamų ar močiučių ir verkšlena, verkšlena, verkšlena.... šlykštu klausytis. Kai paklausi, o ką tu padarei, kad darbą turėtum? - atsko - nu ką čia daryti, vistiek nieko nerasiu. Nu jomajo, supurtyti norisi.

Auginu ir aš savo dukrą viena, jai jau beveik 8 metai, be jokių alimentų. Ir mokslus baigiau ir darbą turiu, o svarbiausia nesijaučiu niekam skolinga iš valstybės nereikalauju nieko gaunu tuos 52 Lt ir velniai nemate. Laikykitės vienišos mamos juk tik kenčiantiems dangus Ale kad ir ta kančia maloni

Keistas merginų -moterų supratimas: kol vaiko nėra, tai kaip ir aukštas lygis su vienu ar kitu gulėti, kai tik atsiranda vaikas ir nesutarimai, tai jau žemas lygis pasidaro. Taip vaikas auga nežinodamas nei kas jo tėvas, nei kas pats. Užaugęs daugeliu atveju blaškosi, nes pats nesupranta kas iš tiesu jis. O juk genai persiduoda tai abiejų gulėjusių, o ne tik mamos. Ir jei vaikas daugiau atsigimęs į tą žemo lygio vyriški - tai taip ir kenčia visą savo gyvenimą, nes mama automatiškai nepriima to žemo lygio vyriškio ir bando auklėti pagal savo aukštą lygi.

Auginu dvi merginas viena. Vienai 19-studentė, kitai 3-darželinukė. Niekada jokių alimentų negavau. Pirmosios tėvas miręs. Antrosios prasigėręs. Niekada vaiko priežiūros atostogų tikrų neturėjau. Nes dirbau. Vienoje rankoje vaiko lopšys kitoje kompiuterio pelė. Giminių bei močiučių taip pat nebuvo ir nėra. Niekam neskolinga. Skyrybų procesas tik prasidėjęs nes pilietis buvo nepagaunamas dėl parašo. Pasiutau kai teismas atmetė pareiškimą , nes jame nenurodyta tėvo skiriama vaikui išlaikyti suma, mat pagal privalu nurodyti. Neteisinga valstybės pozicija ties šita vieta. Taip ir atsiranda prašytojų armija. Nes iš tėvelių nieko negavę mamytės į valstybę atsisuka.

pritariu. O ir dažniausiai iš to savo aukšto lygio taip iki žemo nusirita, kad žemiau negu tas tėvas

Niekaip nesuprantu,ką tos mamos nori įrodyti,kad neieško alimentų? Ar čia kažkoks ekshibicionizmas, ar bandymas įrodyti kažkam kažką... Ar norėjimas pasirodyti kaip motina didvyre?
Rezultate-kenčia patys vaikai.
O gal vaikas norės žinoti,kas jo tėtis.

na nebent, mamai užtenka pajamų ir tiesiog nereikia tų alimentų. Nenori lakstyt po teismus ir ieškotis.

[quote=Byla]
Auginu dvi merginas viena. Vienai 19-studentė, kitai 3-darželinukė. Niekada jokių alimentų negavau. Pirmosios tėvas miręs. Antrosios prasigėręs. Niekada vaiko priežiūros atostogų tikrų neturėjau. Nes dirbau. Vienoje rankoje vaiko lopšys kitoje kompiuterio pelė. Giminių bei močiučių taip pat nebuvo ir nėra. Niekam neskolinga. Skyrybų procesas tik prasidėjęs nes pilietis buvo nepagaunamas dėl parašo. Pasiutau kai teismas atmetė pareiškimą , nes jame nenurodyta tėvo skiriama vaikui išlaikyti suma, mat pagal

man tai baisiausia buvo kai socialinė darbuotoja pasiūlė "parduot" vaika, tipo ir jos dukra taip padarė, ta prasme atsisakyt globos ir kokiam giminaičiui priteis kad tuos 500Lt gaučiau, tada tai rankos kojos nutirpo.

Tai atidaryk vaikui sąskaitą ir tegul ten eina tie pinigėliai vaiko vardu.

Įsivaizduoju , vaiką preke paverst - nuostabus pasiūlymas SOCIALINĖS darbuotojos. (greičiau asocialinės ).

šiaip - tai taip. bent vaikui gyvenimo praždiai būtų (jeigu mūsų valdžia "nenuneštų" tų pinigėlių).
Bet, matyt, čia suveikia mamos ambicijos, kad nesižemins, nelakstys, neprašys...

kitos alimentu nepraso, nes vyras prigazdina per skyrybas. teko matyti toki atveji. prigazdina, kad jei paprasysi tu ju netik kad negausi, bet ir pati kentesi...ir jos bailutes net ir nereikalauja

Ir senatvės sulaukęs, prasigėręs, ligotas alimentininkas atseit tėvas. Nes alimentus mat jis mokėjo. Reikalauja išlaikymo iš vaiko. Aš būtent dėl to ir nenoriu ir neimsiu nei vieno cento.

O prie ko alimentai? Nematau ryšio.

Ir nuo kada ambicijos yra blogai?

Na, nenori to vyro ji daugiau akyse matyt, kodėl "dėl vaiko" (ar dėl tų kelių litų) ji turi prie jo prisirišti? Jei vyras pats rodytų iniciatyvą, kitas reikalas, o jei reikia gaudyt, tėvystę nustatinėt... nu i nafig. Neįžiūriu aš čia jokio ekshibicionizmo iš jų pusės.

Teisingai

Žinau vieną merginą, ji jau suaugusi, bet jos mama mirė, kai jai buvo 4 metai. Ji yra taip pat vienišos mamos vaikas. Mama taip pat buvo ale išdidi ir nei ieškojo nei kam sakė kas tos mergaitės tėvas. Tai ta mergaitė iki šiol kelia sau klausimą -kas tėvas ir kai augo labai išgyveno dėl nežinios.
Niekad nežinai kas tau gali atsitikti ir taip vaiką palikti, tai jau mažų mažiausiai neatsakingas poelgis.

Ach, moterys. Aukojamės, plėšomės. O vaikas dažnai ne tik nepadėkos, bet ir priekaištaus, kad negavo, jo manymu, to ar ano. Nereikia, mielosios, nuimti vyrams šitos atsakomybės. Jei tikras vyras, tai jam turėtų būti principo reikalas savo vaikelį išlaikyt.
O jūs plėšykitės vienoj rankoj su kūdikiu, kitoj su kompo pele. O pati pervargusi, surūgusi, pikta. Nesuprantu aš šito požiūrio.