durnynas

tu cia is savo patirties ar papasakojo kas nors

Ačiū Rainis,
Kai baigiau virti ir uždariau stiklainiuką, atsisukus pamačiau kad vaisinėje vargsta vienas apelsinas. Pagalvojau kodėl aš jo neįdėjau į uogienę . Jūs mano mintis kažkaip pagavote... Būtinai išbandysiu. Užsisakiau kibirą braškių kad pristatytų per Joninių savaitgalį.

Sumaišei bliatstvą su politika.

Tokios patirties gyvenime neprisikaupsi, čia gali tik susapnuoti baisiame sapne arba prisižiūrėti siaubo filmų...

A vat tu ir neteisi.
Bliatstva, politika ir tikėjimas yra vienas ir tas pats.

Beje, gerai, kad apie tikėjimą prašnekom, tai buvau apakęs šitoki kazusą perskaitęs:
netiesa.lt/blogai/arijus-judenrausas/kaip...
Vienu momentu buvau nusprendęs parašyti žiauria ir pribloškiančia odę, apie viešpaties tarnų afigėniškumą, bet atsisėdęs rašyti supratau, kad tokių kuriozų net aš nelabai sugebu aprašyti....

Kam kas...viskas priklauso nuo žmogaus sugedimo laipsnio.

Nieko panašaus, viskas itin tampriai susije, net labiau, nei mums to norėtusi...

Kunigai mūsuose, tikėjimą pavertė labai pelningu verslu. Nei vienų apeigų nėra nemokamų. Maža to, jie net nesigėdija ir įkainius konkrečius pasakyti. O bliatstvos jų tarpe buvo yra ir bus... Ir kažin kas pajėgus tą anarchiją sutvarkyti ?

Atsakysiu kito asmens lūpomis:
... P. Lunginas išryškino ne tik neigiamus Maskvos caro bruožus. Istorikams žinoma, kad Ivanas Rūstusis domėjosi muzika, mėgo literatūrą ir buvo išsilavinęs žmogus. Filme mes matome moralinių kančių kamuojamą žmogų, kuris suklumpa ant kelių prieš Dievą, ir savo rūmų celėje meldžiasi: „Dieve, pasigailėk manęs, nusidėjėlio“. Caras gydosi moralines žaizdas ir primena Hamleto situaciją – sutrikusio Renesanso žmogaus būtį. Geriausiai tikėjimo ir politinės galios konfliktą atspindi epizodas, kuriame caras ištaria: „Kaip žmogus – aš esu nusidėjėlis, bet kaip caras – aš teisingas.“ Toks asmenybės susidvejinimas vykusiai perteikia dar viduramžiais susiformavusį valdovo vaizdinį – jis yra Dievo valios vykdytojas, tiesos šaltinis ir autoritetas. Tačiau prieš Dievą jis yra toks pat žmogus, kaip ir eilinis baudžiauninkas.[/i]

iš straipsnio "Arvydas Maciulevičius. „Kaip žmogus – aš nuodėmingas, bet kaip caras – teisingas!“ (apie k.f"Caras")

Nu nu nu tu čia jau užlenkei kapitaliai....
Pirma, jei jis toks pats baudžiauninkas, tada nafig išformuoti bažnyčias.
Galima labai ramiai ir be tarpininkų melstis.
O jei jau eini į kunigus, būk malonus išsigydyk savo seksualines fantazijas.
Antra, jei jau ir kunigas toks nuodėmingas ( kuo aš visai neabejoju), tai skirkim kunigais davatkas, jos teisingos, viska mato, viska girdi ir šventai atlieka savo pareigą.
Nu?

Nusišnekėjai.Kur aš paminėjau kunigus? Aš apie juos net nekalbėjau.

Gali.Paskaityk čia.
www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-11-11-eik-i-sa...

Nu labas, o tai dabartinėj seimo nario priesaikoj yra tokie žodžiai:
"aš esu nusidėjėlis"
"Tačiau prieš Dievą jis yra toks pat žmogus"
Ar tu iš viso čia apie dievą kalbėjai?
Nu tada aš neturiu teisės diskutuoti mokslo nepačiupintais dalykais.

Diskutuoti ir nereikia.Čia ne vieta.
Mokslas ne viską gali paaiškinti.Tikėjimas yra dogma.Arba tiki, arba ne.Kaip nori,pasirinkimas laisvas.

Na taip, tu teisi, pačiom opium dlia naroda....

Po tiek, kiek esi gerbiamas kitų žmonių pasirinkimo atžvilgiu.

Atvirai pasakius, tai kelias valandas galvojau, pričiom čia tikėjimas ir pagarba.
Kažkieno atžvilgiu...
Variantas gali būti, kad netikiu ir dėjau skersa ant žmonių pagarbos, nes ji dažniausiai būna iškreipta?

Visgi durnas turbūt nesu, nors į durnyną pas jus kaip tai traukia.
Bet matau, kad per prastas esu jūsų filosofijoms.
Jau sunku buvos suprasti, kokį turinį Individas sudeda į sąvokas "bliatsva" ir "tikėjimas". Norėjau klausti, bet pasidrovėjau.
Tačiau kai prie viso to dar prisidėjo "pagarba", tai jau visai pasitraukiu.
O tokiu apsiskaičiusiu save laikiau... net Markso "Kapitalą" teko perskaityti. O jau dialektinis materializmas, ateizmas, kitos panašios disciplinos... viskas veltui... turbūt tuščiai būsiu pragyvenęs... nebesusišneku su šiuolaikiniu jaunimu...

tada kaip tik užsukote ten, kur reikia