Tiek to. Pasistengsiu išsinešdinti. Nenoriu rizikuoti. Nes kiekvieną kartą prieš atidarydama savo buto, ar namo duris turiu galvoti ar tik nesutiksiu tos personos. Įtampa nuolatinė. Ji ne šiaip sau persona. Ji namo-bendrijos pirmininkė. Kaip pasakojo prieš ją pirmininkavęs žmogus, ji klasta užgrobė tas pareigas. Ir niekas su ja nenori pyktis. Tas, prieš ją pirmininkavęs žmogus, didelę dalį savo gyvenimo pradirbęs policijoje autoūkyje, dabar jau pensijoje kaip pareigūnas, ramus kaip nežinau kas... ir net su tuo ji sugebėjo susimušti. Tai ką aš galiu? Patys gyventojai turi susitvarkyti su ja. Nuomininkai čia nepajėgūs.
Aname bute, gretimo namo vieną laiptinę terorizavo tokia pati persona. Žviegdavo ant visų, ypač ant vaikų. Policiją kviesdavo visokiausiais išgalvotais pretekstais. Kai man žmonės pasakojo, aš negalėjau patikėti ir suvokti kad taip gali būti. (Dabar jau žinau.) Ir toji moteris prieš savaitę ar dvi numirė. Vėžys suvalgė per metus laiko. Žinote ką išgirdau iš buvusių jos kaimynų? Sako - ačiū Dievui, numirė. Tik, sako, dabar nežinome kaip elgsis jos vyras. Nes ir tas neprognozuojamas.
P.s. Turbūt pats miestas spiria mane lauk.
Prirašiau šiandien prašymų į naujai atidaromą RIMI viename iš didžiųjų miestų. Kad tik pasisektų kur nors už darbo užsikabinti. Iki rugsėjo 1 dar turiu 21 dieną. Dar daug laiko!