Verslas ir moralė

[quote:2ede09136b]Tad verslas yra verslas ir moralės čia jokios nėra ir niekada nebus. Yra tik šalti išskaičiavimai. Taip ir turi būti. Moralės ieškokime šeimose, o ne ten kur pinigai. [/quote]

O aš manau kad visų pirma turi būti moralė. Tada ir verslas klostysis kitaip. Ir mažiau vagių aplink matysi.

Prosas kaip visada viską sudėlioja į vietas :).
Ir dar. Nereikia įsivaizduoti, kad to šikpopierio ir segtuvų nevagia kitur:). Iš kur toks įsitikinimas :)? Ar tik noras įsivaizduoti savus būtinai blogesniais nei visas pasaulis:)?

Što ot boga nie dano, to ot žizni nie vozmioš.

Gal ne taip mane supratote.
Nemanau, kad B.L. padarė blogai, kad perėmė į savo rankas "Achemą". Nors smulkiai žinau Vakarų banko ir panašias istorijas.
Atvirkščiai - jis padarė labai gerai, nes ko gero ir tą gamyklą būtų ištikęs toks pats likimas, kuris laukė beveik visos Lietuvos stambiosios pramonės. Nepavydžiu jo milijonų ar ko ten jis dar turi. Tai labai protingas, strategiškai mąstantis žmogus, tikrai negalėčiau jo pavadinti vagimi. Jo dėka Jonava turi darbo ir duonos, nepavirto kokiu Didžiasaliu. Tačiau tokių Lietuvoje vienetai, ir aš negaliu gerbti VP dešimtuko.
Negaliu gerbti seimūnų, kurie atvirai pataikaudami, gal keliais tūkstančiais litukų pamaloninti, priima atvirai neteisingą, dabar net VMI kritikuojamą įstatymą dėl tantjemų apmokestinimo. Nemanau, kad B.Lubiui turi reikšmę tie keli tantjemų litai. Čia kiti "verslininkai" pirko.
Atsiliepiau į Dalios29 pasisakyme išreikštą aroganciją:
" Tuo klausimu pasisakė ir vienas gana garsus apžvalgininkas, bet pasisakė, pagal mane, troleibuso diskusijos lygyje (nors reik pripažinti, kad paskutiniu metu jo retorika tikrai padarė pažangą, ypač kai kuriais klausimais). "
Nežinau, kaip ji ten išvedė ryšį tarp prancūzų ir buvusios diskusijos - gal tiesiog ne ta koja šį pirmadienį iš lovos pataikė išlipti. Štai jos tikrai gaila - net kelis mėnesius nešiotis nuoskaudą dėl jai nepatikusių minčių, ir pasiskaičius straipsnelį, užsipulti ten diskutavusį asmenį. Ir dar neišdrįso įvardinti.
Negražu, Dalia29. Neužmirškime, kad bet kada kiekvienas iš mūsų gali persėsti į troleibusą. Nemanau, kad jais važinėja tik prasigėrę pradinių klasių absolventai. Ir diskusijos ten kartais išsivysto tikrai ne žemesnio lygio, negu Seime ar mūsų žiniasklaidoje - tik palyginkite vienas ir kitas.

Vagia, parazitai ir ten. Mano brolis jau kuris laikas dirba Anglijoje. Liepos mėn. skambina, klausiu: kaip laikaisi? Sako, dirbu, kaip juodas jautis. O ko taip, klausiu. Sako, atleido tris anglus, kažkokią skardą vagiant sugavo, o objekto pridavimas ant nosies.
O aš galvojau, kad tik mūsiškia gvelbia, kas tik pasitaiko gvelbiamo. Pasirodo ne tik...

Būti doriu verslininku visais atžvilgiais apsimoka. Rami sąžinė, ramus miegas, ramiai priimami racionalūs sprendimai. Progresuojantis verslas.
Kitas dalykas, kad įsivaizduojama, jok bet kas gali imtis verslo. Surizikuos, paims paskolas, kažką gamins - pardavinės, reikės tik įplaukas suvartoti.
Tačiau kai paslaugas ir prekes mažai kas perka, o paskolas reikia grąžinti, tiekėjams ir darbuotojams mokėti, mokesčius mokėti - labai mažai kuris verslininkas sugeba šitiek įsipareigojimų atlaikyti doru keliu.
Tada imamasi gudravimo: nepriemokos darbuotojams, suverčiant jiems išgalvotas kaltes, mikro atlyginimai ant popieriaus ir dalies pajamų slėpimas. Tokie laiko save verslininkais.
Bet ar tai verslas? Dėl nuolatinės tiesos atsiskleidimo baimės nervai pakrinka, prarandama galimybė racionaliai mąstyti ir įklimpama į skolas vis giliau. Gelbėjamasi vis didesnio kiekio įmonių kūrimu ir dar labiau skęstama.

kai padoriai vagi

Vienas pažįstamas ,sėkmingai perkėlęs savo verslą į Norvegiją, įvardijo pagrindinį skirtumą, kurį jis pastebėjo verslaujant Lietuvoje ir Norvegijoje. Norvegijoje jam nereikia žvalgytis per petį, kad kas nors jį išdurs. Šio žvalgymosi per petį jis negalėjo atsikratyti keletą metų.
Lietuvoje trūksta padorumo, nežinau ar tai nuolat ujamų žmonių elgesio norma, ar sovietmečio palikimas, tačiau šio bruožo stoka jaučiasi visose grandyse - valdžios, verslo, eilinių piliečių. Tikriausiai reikės keleto kartų, kol išmoksime būti padorūs ir išmoksime gerbti kito žmogaus darbą, laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Manau, kada po keliasdešimt metų galėsime pasakyti, kad šiuo verslu užsiėmė mano senelis, vėliau jį perėmė mano tėvas, o dabar tvarkausi aš, galima bus pakalbėti ir apie moralę ir padorumą versle.

Vagimis pasiturinčius verslininkus vadina piktybiški pavyduoliai. Turtus sukaupiama pagrįstais proto sprendimais. Galva verslui - vertingiausia Dievo dovana.
Vagys yra gudraujantys ir sukčiaujantys, dėl to stresuojantys ir ubagaujantys verslininkai.
O ką jūsų praktika įrodo?
Linkiu visiems mums dirbti už atlygį pasiturintiems verslininkams: laimingieji yra geresni samdomiems darbuotojams.

Žmogus numirė ir patekęs į dangų, Dievo paprašė parodyti
kaip atrodo pragaras ir kaip atrodo rojus. Dievas sutiko.
Nuvedė žmogų į kambarį, kuriame buvo stalas, prikrautas
pačių pačių gardžiausių patiekalų. Viskas, ką tik žmogus
gali mėgti, viskas, apie ką tik gali pasvajoti...
nuostabiausi aromatai, kad net kvapą gniaužia...
Ir aplink tą stalą susirinkusi grupė žmonių, kuriems prie
rankos pritvirtinti ilgi šaukštai.
Nors jie su šaukštu ir pasiekia maistą, be negali jo įsidėti į
burną... tikra kankynė. Daug skausmo, daug nevilties,
daug nepasitenkinimo, daug draskymosi, daug pykčio,
daug neapykantos vienas kitam ir nuolatinis ALKIS....
Na, manau gali įsivaizduoti ką tai reiškia...
\"Čia pragaras\", Dievas pasakė žmogui.
Po to nuėjo į kitą kambarį, o ten tas pats stalas (prikrautas
gardžiausių patiekalų), ten taip pat sėdi žmonės, kuriems taip
pat prie rankų pritvirtinti ilgi šaukštai... tik skirtumas tas,
kad šiame kambaryje visi atsipalaidavę, sotūs, laimingi...
Vienas su kitu nuoširdžiai bendrauja, dalinasi gražiomis
istorijomis ir daug ŠYPSOSI.
\"Štai čia rojus\", pasakė Dievas.
Žmogus suglumo... \"juk čia tas lygiai tas pats, koks gi
skirtumas?! Kodėl vieni laimingi, patenkinti, o kiti skausme
ir neviltyje, nors viskas ten vienodai!!?\"
Ir Dievo atsakymas buvo labai paprastas...
\"Antrajame kambaryje žmonės išmoko maitinti vienas kitą!\"
Pragaras ir rojus yra lygiai tas pats. Viskas
priklauso tik nuo mūsų pačių! Juk girdėjote pasakymą
\"pasikeisk į gerą tu ir visa aplinka pasikeis į gerą!\"
Todėl nestovėkite vietoje ir judėkite į priekį. Jei
netenkina dabartinis gyvenimas - neieškokite priežasčių
išorėje, ieškok TIK SAVYJE!

Sužavėjo

man dar pradžią skaitant apie pragarą kilo mintis, kad durniai, taigi vienas kitam galėtų į burną įdėti paskui žiūriu gi akurat, rojuj taip ir padarė

taip Elste, sprendimas paprastas, tačiau ar labai daug žmonių pažįstate kurie duoda, o ne griebia, rėkia "Mano !!!"...

Pažįstu du žmones kurie duoda ir net neprašo jokios padėkos. Ir prašymo nelaukia. Turbūt man pasisekė. Tie žmonės dirba kaip juodi jaučiai. Bet neverkšlena. Nesikeikia kad kažkas jiems trukdo ir t.t. .

yra... bet, tų kurie rėkia"MANO" durneliais laikomi nors jiems visai dzin, ką tie gruobuonys galvoja jie laimingi, o tie pastoviai nepatenkinti, pavydūs, ir vis maža, maža ir maža...

o ar ne taip ir buvo padaryta? visiems visko uzteko kol kazkas nepasiule butent tokio plano

Nežinau nė vieno, kuris savanoriškai pasidalintų pelnu su darbuotojais.Nors dalele...

o kai premijas moka? tai ne pelno pasidalinimas?

Teko vakar dalyvauti prie "apskrito stalo" diskusijoje. Dalyviai-pensininkė mama, marti , dirbanti pas stambų verslininką, gaunanti kas mėn+ "vokelį", taip pat, jos vyras planuojantis stoti į biržą su tikslu gauti pašalpą. Bet, vargeli , jam trūksta 4 mėn stažo iki tos laimės. Dukra , gavusi biržos kursus, nors mokosi buhalterijos kolegijoje. Taip pat pagal amžių "papuolusi" į finasuojamą vietą įmonėje ir vėl birža, kad nemokėt 72Lt. Pensininkė gyria stambų verslininką, kad jis sukūrė darbo vietas ir nemato nieko blogo, kad jis slepia mokesčius ir moka min.Blogai tik tai, kad valdžia nurėžė pensijas. Marti taip pat džiaugiasi, kad gaus socialines garantijas,maisto davinius ir t.t. Sunku tokiems išaiškinti, kad sumokantys mokesčius, išlaiko tokių verslininkų darbuotojus. Valstybėj kaip šeimoj, jei vienas dirba, o šeši sėdi ant sprando, nieko nepasieksi, greičiau tapsi septintu.

Premija yra už darbą.Ar po akcininkų susirinkimo daug kas gavo skirstant pelną?