Elvusia rašė:
Čia juk švelnumo, draugystės, pasitikėjimo, ištikimybės ir tikrumo akimirka...
O ši draugystė amžina, iki mirties...
NETIESA,
Elvusia, tai...
Viduramžiais taip galvoti būtų buvę paprasčiausiai neatsargu. Būtų tave sudeginę.
Tau būtų buvę aišku, kad pasaulis apvalus net jei būtum gyvenusi prieš 2000m., o patylėti juk ne tau. Ir ta pasaulėžiūra ne dėl astronominių stebėjimų...o vien dėl to, kad į pasaulį dažniausiai žvelgi per būdos skylę. Ir pasaulėjauta analogiškai...Iš tos kuri tupi ant kelių pozicijos...
Kodėl taip sakau? Todėl, kad prieš sakydamas visiškai viską pritaikau savo asmeniui. Paklausiu..."o kas jei man taip,o kas jei aš taip" visada savęs. Ir galvoju, kad tai , kaip reaguočiau, galvočiau ar jausčiau aš ir kiti taip pat jaučia. Taip, kad tam šuniui gal ir patogu ten(nors ir tuo abejoju), bet jau vyras jį apkabinęs laiko tai tik iš dideliųdideliausios bėdos. Todėl, kad neturi ką apkabinti...
Elvusia rašė:
Moteris ką, pabus ant tavo kelių šiandieną... kitą dieną, žiūrėk, jau kitus kelius užspaudusi......
Antra tavo žinutės dalis irgi kritikuotina.
Moteris ant kelių...
tai laimė ir nelaimė kartu.
Nešokinėja jos taip tankiai... jau kaip žiogai, jeigu niekas šiknos nespaudžia
Blogai kai kitus kelius renkasi...sutinku. Bet jei nepatogūs sėdėti?
Arba nužiūrėjusi, kad sprandas kelių savininko per kūdas
Paaiškinu. Vėl sakysi nesuprantu ką nori pasakyti.
Moterys visados tvirtai jaučiasi sėdėdama tik ant sprando. Juk žinai. Nepatogu, nes nusėdi užtirpsta jis, bet ką darysi. Užmiršti ir nejauti kartais, kad ten išvis kas yra. Laimė būtų...jeigu tokiu atveju prisėstų kuri ant kelių( daug lengvesnė
)...jokio svorio nejaustum. O malonumas...o balansas atsirastų. O ir ant kelių laikymas visai nelygintinas su " ant sprando" juk supranti...( net be erotikos
)
Kas iš viso to išeina...Jei negali moteriai leisti normaliai atsisėsti ant sprando... neturi teisės mėgautis jos sėdėjimu ant kelių