Akimirka

Juk iš pat pradžių buvo pasakyta, kad LT rėmėjų sekasi ieškoti sunkiai. Nelabai kas ja tikėjo tiesiog. Na, lenkai pasirodė sukalbamesni. O rėmėjai paprastai turi ir savų pageidavimų bei sąlygų.
Bet šiaip aš nieko negero čia nepamačiau. Dvispalvis šalis, kurio aš nė nepastebėjau.
Sėkmės jai...

NEPAMIRŠKIM SVARBIAUSIO. Mes turime savo atstovę finale. Gali ji dabar atstovauti ir mus, gali dabar (kai lenkų atstovė nepakliuvo į finalą) pradėti atstovauti ir Lenkiją (negi gaila). BET TAI LIETUVOS ATSTOVĖ. Pirmiausiai pasitempti sąmoningume reikia mūsų valstybei, dizaineriams ir rėmėjams. Kai pagalvoji, kaiip būtų fainai turėti Lietuvoje ne tik krepšinio čempionatą, bet ir Euroviziją. Kiek privažiuotų svečių ..... Pasvajoji ...

Manai, kad perkaitau?
O gal pilnatis artėja?
Turiu (apie kondiškę), ale nežinau ar jau veikia. Gal....

Na, jei nejauti, veikia ar ne, tai viskas su tavim tvarkoj. Nuraminai.
Pasiilgau tavęs, pliurpalas tu mano...

Zdraste, tipo tu pergyvenai.
Vat aš tai jau pergyvenau, man kažkas su tamstos orientavimusi jau buvo netvarkoje.

dar orientuojuosi, o ir orientacija irgi tvarkoj. O ką?

Vieną vakarą grįžo žmogus namo po darbo, kaip visada pavargęs ir suirzęs ir pamatė, kad tarpduryje jo laukia penkiametis sūnus.
- Tėveli, ar galiu tavęs paklausti?
- Be abėjo, kas atsitiko?
- Tėveli, kiek tu uždirbi?
- Tai ne tavo reikalas! – įsižeidė tėvas. – Ir kam tau to prireikė?
- Tiesiog noriu žinoti. Prašau pasakyk, kiek tu uždirbi per valandą?
- Na, 500. O kodėl tu to klausi?
- Teveli, – sūnus labai rimtai pažiūrėjo jam tiesiai į akis. – Tėveli, tu gali paskolinti man 300?
- Tu klausinėji tik todėl, kad aš tau paskolinčiau pinigų kažkokiam kvailam žaislui? – surėkė tėvas. – Tuoj pat eik į savo kambarį ir gulkis!… Negalima juk būt tokiu egoistu! Aš taip sunkiai dirbu, labai pavargstu, o tu taip kvailai elgiesi.
Mažylis tyliai nuėjo į savo kambarį ir uždarė duris. O tėvas taip ir liko stovėti tarpduryje ir pykti, išgirdęs tokį sūnaus prašymą. Kaip jis drįso paklausti apie mano atlyginimą, kad po to dar ir pinigų paprašytų? Tačiau po kurio laiko jis nusiramino ir pradėjo mąstyti blaiviai: gal jam iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus? Velniai nematė tų trijų šimtų, jis juk dar nė karto neprašė manęs pinigų. Kada jis įejo i vaikų kambarį, sūnus jau gulėjo lovoje.
- Tu miegi, sūneli? – paklausė tėvas.
- Ne, tėveli, tiesiog guliu, – atsakė mažylis.
- Man atrodo aš pasikarščiavau, – tarė tėvas. – Buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man, štai pinigai, kurių tu prašei.
Mažylis atsisėdo lovoje ir nusišypsojo.
- Tėveli, ačiū tau labai! – linksmai sušuko jis. Po to jis iš po pagalvės ištraukė dar kelis suglamžytus banknotus. Tėvas pamatęs, kad sūnus jau turi pinigų, vėl supyko. O mažylis kruopsčiai išlygino banknotus, paskaičiavo juos ir pažiūrėjo į tėvą.
- Kodėl tu prašei pinigų, jei jau turi jų? – paklausė tėvas.
- Todėl, kad turėjau nepakankamai, bet dabar turiu lygiai tiek, kiek reikia., – atsakė mažylis.
- Tėveli, čia lygiai 500. Ar galiu aš nusipirkti tavo dėmesio valandėlę? Prašau, ateik rytoj anksčiau iš darbo, aš norėčiau, kad mes visi kartu pavakarieniautume.

Pagaliu rezultatai. Čia apie Euroviziją. Nes jau miego norisi.
Aha, Estija.
Šiemet nors gumos netempia, ir dar parodo paskelbiamą šalį.

Labas rytas,
Laceratia- visi mes tą suvokiame. Bet kaip tai įgyvendinti ?

Žiauriai gražu !

Taisyklės vienos nėra, reikia susidėlioti prioritetus.

Su Buhalterio diena, mielieji!
Straipsnelis pasiskaitymui apie mus:
verslas.delfi.lt/business/article.php?id=45421269

Su Buhalterio diena kolegos !
[img]http://t1.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcSPnmdJtFIwKB5zoAIKKNeBrf0Bb-JG6TPHv8bGmKQaZGGOOlWo[/img]

Vaikščiokime lėtai ir pakėlę galvas, kad nepražiopsotume pavasario... Gaudykime akimirkas

PAVASARIO NAKTYS

O gegužio naktis – pavojinga,
Tu nubrisi į sodą gilyn,
Atsistosi po vyšniomis – sninga,
Ir prikris šilto sniego širdin.

Ir netirpsta, netirpsta tas sniegas,
O per sniegą lyg žingsniai – girdi? -
Ir nelauki tarytum tu nieko,
Bet plasnoja kaip paukštė širdis.

Ir iš tolo kažkas tyliai šaukia, -
Taip nuo sniego širdy neramu.
Pirmą sykį tavęs šiąnakt laukia
Kelias ne į namus – iš namų.

Nes už upės lakštingalos plaka…
Nežinai, ko juokies ir verki…
Ir Naktis švelniai liečia tau kaktą
Tu Pavasariu, mielas, sergi…

Juozas Erlickas

Neįtikėtina, kad tai Erlickas.
Labai gražiai sudėlioti žodžiai....
Taip ir norisi braidyti po tą baltą žiedlapių sniegą :)

..."kaštanas " Radausko žydi

Ar šitas? :

Kaštanas pradeda žydėti


Velniop nueina aukštas menas,
Ir nebegalima liūdėt,
Kada pavasarį kaštanas
Už lango pradeda žydėt.

Jis verčia lyti karštą lietų
Ir pūsti vėjus iš pietų,
Jis žydi taip, kad išsilietų
Kaip upės širdys iš krantų,

Kad nuo stalų nulėktų knygos,
Kad alptų tvankūs vakarai,
Kad imtų siausti tokios ligos,
Kurių nežino daktarai,

Kad viskas degtų ir putotų,
Kad paukščiai švilptų, kol užkims,
Kad naktį motinos raudotų,
Namo negrįžtant dukterims...

O medžiuos dega tylios žvakės -
Baltuos žieduos rausvi taškai, -
Ir pareini namo apakęs,
Ir plunksna rašalą taškai.

Henrikas Radauskas

Nu taip... pirmą nepirmą, ką Erlickas gali žinoti...
Pirmą sykį tavęs šiąnakt laukia
Kelias ne į namus – iš namų.
...kažkuri Rusų daininkė apie tuos kartus yra tiksliau išsireiškusi...
"lialialia.....milyj bog staboi,
každyj kto nepervyj tot u nas vtoroi"

Jei valkiosiesi, prisimink Radauską
"Kad naktį motinos raudotų,
Namo negrįžtant dukterims..."
Nenervuok...labai.

Žiūrint, ką tu vadini valkiojimusi :)