Akimirka

Lai būna.
Kaip atrodys? Svorio centrui pasikeitus ir vaikščiosiu nuleista nosim

Nu kur jau... Subuožėjęs, girdėjau, esi, tai ir nosis turbūt jau užsirietus :)

Kodėl šitoje ašarų pakalnėje tokia neteisybė?
Šiandien prisižliumbiau iki negalėjimo.....
Mūsų gimnazijos vieną mergaičiukę atidavė į globos namus - mama pradėjo gerti, ir, galiausiai ją paliko šviesus protas....
Tėčio nėra.
Ta mergaičiukė gyveno pas mus bendrabutyje.
Ryte apsikabinau, palydėdama...., negaliu ir dabar nežliumbti. "Kaulai", aptraukti oda... Palinkėjau stiprybės ir būti savimi. Kas iš to?
Vaikas suluošintu likimu.
Dieve, nu kodėl taip būna?
Man labai labai liūdna

Ir dar norėjau pasakyti - tokiomis akimirkomis visada gailiuosi ištarusi kam nors netinkamą žodį....
Kartais, kaip ir vakar, riejomės dėl smulkmenų....

Galbūt dar atsiras giminės ar kas, kas priglaus į namus. Globos namuose tikrai nekas bus mergaitei, iš šeimos atėjus.

Nėra giminių - klausiau mergaitės.
Yra močiutė, bet ji negali ja pasirūpinti.
Po mėnesio mergaitę veš į Vilnių - į psichikos centrą.
Dievuliau, kaip padėti tokiems vaikučiams?

Blogiausia, kad vaikiška nuoskauda labai ilgai širdyje gyvena. Bet, gal tas kas mūsų nepražudo - padaro stipresniais...

O kokio amžiaus mergaitė?

Negali nugyventi kitų gyvenimų, aš jau kelis kartus bandžiau įsikišti, gelbėti, padėti, kai visai to neprašė, o tik pasibėdavojo...arba aš pamačiau man nepriimtiną situaciją... O reikėjo tiesiog išklausyti, gal paguosti...
Bet nuo to supratimo nepasidaro lengviau man visada gaila vaikų...

Rajoniniam laikrašty aną savaitę skaičiau istoriją apie 17-metę dviejų mažyčių vaikučių mamą ir jau našlę. Prieš porą mėnesių jos vaikučių tėtis žuvo (labai kvailai...), savo sūnelio jis nė nematė.
Ji negali net pašalpų gauti, nes nėra pilnametė. Tėvai labai varganai gyvena, iš pašalpų, o vaikai šeši. Iš kurių viena - jau pati su vaikučiais... Dievulėliau, žvelgi į tas jų akeles, ir kunkuliuoja emocijos. Skambinsiu į redakciją, manau, galėsiu kažkuo pagelbėti, bet tai tik trupinėliai, o kai susimąstai...

Ir dėl visko kaltas K U B I L I U S

nu ne jis vienas istatymus kuria.

Aš nekaltinu nieko. Nei Kubiliaus, nei valdžios...
Man, paprasčiausiai, žmogiškai liūdna.
Iš esmės, esu labai stiprus žmogus, todėl mane, tokiais atvejais, slegia mano bejėgiškumas...
Mergaitė tuoj bus paauglė, blackgate. Toks amžius, kai labai reikia artimo.
Ir labai šiltų akių :)
Jai viskas bus gerai, nes ji jau nemažai išgyvenusi. Turi įvairios karčios patirties.
Bet man nuo to, kažkodėl, nei kiek ne lengviau.

Išsisakiau....

Kai gatvėje randu paliktą katę ar šunį, plyšta širdis, o čia vaikas. Ir dar tas, kurį pažįsti....
Nes, šiaip jau, mes prisiskaitom tų istorijų. Skauda tuomet širdis, bet ne taip...

Taip pat jaučiausi, kai jau seniai, gal prieš 10 metų, atidavė 3 vaikus į globos namus, dėl panašios priežasties....
Pati jiems utėles rinkau iš galvos... Faini tokie, tik labai apleisti buvo....
Ech, neišsiplėsiu. Tiek to.

Sako, pasidalintas liūdesys turėtų sumažėti.. :)

Labai liūdna ir visa kita, bet nesudžiuvo tas vaikas per savaitę? Jei gyveno bendrabutyje, visi matė, kad vaikas badauja, tai ar dabar laikas verkti?

Ne visai supratau, kodėl į psichikos centrą? Ar su ja pačia kas nors negerai? Į globos namus Kaune? Ar kur?

Stop stop stop.
Jau sakiau, nesiplėsiu. Išsakiau savo pojūčius ir tiek.


Prisiminkim, kad vaikai mokosi dar tik 2 savaitės.
Bendrabutyje gyvena dar trumpiau. Priedo, ji dažnai nebūdavo mokykloje.
Pernai su ja viskas buvo kaip ir neblogai. Jei tokį buvimą galima taip pavadinti.

O į psichikos centrą todėl, kad, kaip supratau iš pačios mergaitės, jai padėtų susivokti.
Nežinau, jei sąžiningai.
Galų gale, mamą protas paliko. Gal todėl.
Viskas, daugiau nei žodžio nekalbėsiu apie tai.
Tiesiog, nenoriu.
Nes tuoj pradėsim ieškoti sliekų.....
Išsisakiau ir tiek.
Kaip padėti, jau sugalvojau :)

Priedo, perskaičiau va šitą, ir kažkas apsivertė manyje
www.lrytas.lt/?data=20110921&id=akt21_a11109...


Tik dar psakysiu apie maitinimąsi.
Nes Soffy užkliuvo vaiko liesumas:
Vaikai, pirmąją gyvenimo bendrabutyje savaitę, paprastai (ne visi, žinoma) viduriuoja...
Jie paprasčiausiai apsivalgo.....

Viską mes matome, tik ne visada yra galimybės padėti.
Priedo, kai pradedi per daug padėti - tai tampa norma. Ir netgi reikalaujama pagalbos....
Daug niuansų.

O man tiesiog liūdna ir tiek.

Tokio amžiaus pagalbos norinčiam vaikui yra tik vienas realus būdas padėti - globoti, išleisti į mokslus ir taip suteikti šansą gyventi normalų gyvenimą. Bet norą siekti gero gyvenimo turi pirmiausia turėti vaikas, kitaip globa šeimoje netenka prasmės.

Elvusia, aš nenorėjau Jūsų užgauti ir aš nepagalvojau, kad tai mokyklos bendrabutis, maniau paprastai žmonės gyvena ir nemato alkano vaiko. Juk būna taip, deja.

Ir aš žinau, kad Jūs ne bendrabutyje gyvenate, taigi Jūs nei prie ko mano žinutėje. Ta prasme, Jūs pamatėte alkaną vaiką, bet per vėlai.

Aš irgi skaičiau tą straipsnį L.Ryte. Siaubas. Žiauru. Bet ko norėt, jei anot vaikų teisių kontrolierės "auksinės" minties: bloga motina visgi yra geriau už geriausią globėją...

Atvažiuok į pajūrį, gal paguosim tave kaip nors.