2012-02-21 11:15
harpere
MAMYTEI...
Kiek daug jėgos, gerumo ir švelnumo sutelpa Jūsų širdy...
Kiek daug darbų nudirbo Jūsų rankos – įsivaizduoti negali...
Kiek daug naktų skaičiavo Jūsų mintys, o verkė gal tiktai viena – širdis...
Kiek Ji daug jautė, kentė ir mylėjo - dar niekam niekada nesakė ir tylės – nepasakys...
Kiekvienas mes skirtingai prisidėjom, prie Jūsų džiaugsmo ir kančių...
Tikrai, Mamyt, įskaudint nenorėjom – net ir suaugę dar padarome klaidų...
O Jūs...Mamyt...iškėlusi akis į saulę, mums linkit tik prasmingų ir šviesių dienų.
Jūsų akių žydrumas gramzdina netgi naktį užmaršty...
O šypsena nutvieskianti pasaulį sako – Aš čia – šalia – arti ...
Dažnai mes Jums papriekaištaujam (atsiprašom...), - kad „bambate“ ar kalbate ne taip,
Tačiau, kai pažvelgi šiek tiek ‚iš šono‘ – „bambėti“ mes su broliu mokam irgi ‚neprastai‘:)
Juk viską valdo meilė, o mūs viena širdis...
Ne veltui žmonės sako: MAMA atleis bet ką, ką vaikas padarys...
Mes Jūsų prašome – atleiskite, Mamyte,
Už sudaužytus indus, langus ar net gėlyčių vazonus...
Juk mes – vaikai ne iš blogosios valios,
Norėdavome, kaip geriau, o gaudavosi – atvirkščiai...
Visad širdy išliks tie vakarai, kai pabučiavus tyliai uždarydavot duris.
Saldaus miegelio palinkėjus, pavargusi nueidavote ir pati...
Brangi Mamyte, visais pasaulio žodžiais meilės, pagarbos ir tvirto ryšio nemokam nusakyt...
Todėl ištarti norim tik trumpai:
Mamyte – būkite sveika, laiminga – AMŽINAI!
Būkite sveikos ir laimingos visos Mamytės...