Akimirka

Man kažkodėl labiau neša į mėlyną
Būsiu ne tas linzes isidėjusi arba vandenį nuo jų kas išgėrė dėl to spalva keičiasi

Ten elektrinė spalva, nei žalia, nei mėlyna

Va va, elektrinė labiau. Žadėjau sakyti bet galvoju gal ne visi supras

Dabar taip vadinama turkio spalva.

Gyveni žmogus ir mokaisi

"Turkas turkė, turkė turks"

http://lt.wikipedia.org/wiki/Spalva

O ČIA YRA ELEKTRINĖ, TURKIO ŽALIA IR TURKIO
Oi, netyčia net didžiosiomis gavosi

Tautmilės Prieglaudėlė Sveiki, mes apstulbę. Katinukui jau surinkta 600lt suma su viršum,jei nenutiks nenumatytų procedurų, nuo operacijų likę pinigėliai bus skirti narvui.labai tikimės ir prašome visų ryt apie 3 valandą laikyti kumščius- bus daroma antra operacija.labai esame dėkingi, nes tikriai nesitikėjome,kad bus tiek palaikančių žmonių.(Tautmilė)

Va, kaip gražu :)
Kiek aplink mus gerų žmonių

Jei jau bažnyčios tarnai tyčiojasi iš savo parapijiečių, manau ateina laikas kai tenka pagalvoti ar eidamas išpažinties aš pats iš savęs nesityčioju.

"Mama ėjusi išpažinties patyrė šoką. Klebonas būdamas gan neblaivus, išsityčiojo iš jos, visa bažnyčia skambėjo nuo kunigo juoko klausykloje. Mama pasakojo, kad jis kaltino ją nebūtais dalykais.
Kita auka buvo močiutė - iš jos taip pat buvo pasišaipyta. Kliuvo visiems."

bendraukime.lrytas.lt/isklausykite/girtas-kunigas-pe...

Kaip puikiai viską tą mergaitė daro ir viena ir poroje
Sužavėta.

www.lrytas.lt/sportas/startai/lietuvos-daili...

Ne naujiena šie dalykai. Kad bažnyčios tarnai elgiasi pagal savo įstatymus tai jau seniai faktas.
Man buvo didelis šokas ir nusivylimas, kuomet mano giliai tikėjusią, kiekvieną dieną į bažnyčią ėjusią močiutę atsisakė laidoti "su bažnyčia". Nuo to laiko mano požiūris į bažnyčios tarnus labai smarkiai pakito į blogąją pusę. Praėjo 25 metai, bet į gerąją pusę niekaip....

Mane šokiravo šiame straipsnyje du dalykai: pirma, kad kunigas nerodo jokios pagarbos savo parapijiečiams. Klausydamasis išpažinties jis sau leidžia pajuokti ar kaip kitaisp pažeminti išpažintoją.
Antras dalykas, kad prieš žurnalistus norėdamas save apginti jis išdavė išpažinties paslaptį. "J.Kaknevičius neigė krėtęs juokus per išpažintį: „Iš ko aš galiu juoktis per išpažintį? Ten yra problema, aš ją pasakiau ir įvyko konfliktas. Ten ta žmona gyvena susidėjusi. Dėl to konfliktas ir įvyko. Nepatiko žmonėms už tai ir parašė jums. Taip išeina, kad juokiausi, o iš tiesų kažką ne taip pasakiau.“"
Tai ir sakau ar neatėjo laikas liautis iš savęs tyčiotis patiems, einant bažnyčioje išpažinties. Kas jie tokie (kunigai), kad jiems turima išpažinti?

Nepateisinu kunigo, bet ir tie "dievobaimingieji" ne aukso gabalai, kurie eina į bažnyčią, lenda į klausyklą, žinodami, kad gyvena nuodėmėje. Ko jie tikisi? Pasisakysiu kunigui apie savo nuodėmes ir toliau sau jas darysiu?
Apgailėtina pozicija.
Anokia čia išpažinties paslaptis, jei gyvena susidėję? Čia kunigas jokios paslapties neišdavė. Tik garsiai konstatavo faktą, kai jį užpuolė maitvanagiai žurnaliūgos.

Sutinkus tik iš dalies, tačiau sakyti, kad kunigas konstatavo faktą būtų per drąsu?
Iš kur jis žino kaip ji gyvena ir su kuo, tik iš jos pačios tikriausiai. Vadinasi jei moteris su juo pasikalbėjo apie savo gyvenimą, tikėdamasi, kad kunigas yra jos nuodėmklausys , jau galima laikyti kad tai faktas? Abejuju, nes dažnai žmonės mėgsta pagrąžinti savo gyvenimo detales, o faktas tai yra realus įvykis, kurį galima patikrinti. Taigi kunigo nurodyto fakto informacijos šaltinis yra jam patikėjusi moteris savo nuodėmes.Tai argi tai neišpažinties išdavimas?

[quote=Luka_Paciolis]

Tai ir sakau ar neatėjo laikas liautis iš savęs tyčiotis patiems, einant bažnyčioje išpažinties. Kas jie tokie (kunigai), kad jiems turima išpažinti?

Nežinau kaip turi būti, kiekvienas žmogus renkasi, pagal savo įsitikinimus. Senai nekreipiu dėmesio jei kokia bobutė ima auklėti, ką bažnyčioje ne taip darau. Stengiuosi per daug neburnoti dėl mūsų tikėjimo. Man lengviau latvių bažnyčioje. Liuteronai neina išpažinties kunigui. Visi nuodėmių atleidimo prašo pas dievą. Ir Mariją jie gerbia, bet negarbina, nešventoji ji jiems.

Palaukit, tai jums tikėjimą keisti reikia, o ne kunigus koneveikti, ko tai aš nepamenu, kad kitaip būtų buvę katalikiškoj bažnyčioj. Lietuviškoj :)

Esu kitos nuomonės.
Gyvenu be bažnyčios palaiminimo. Civilinėje santuokoje.
Ir nelekiu pas kunigus į klausyklą, nes, iš esmės, gyvenu nuodėmėje. Pagal bažnyčios dogmas.
Tai ko man tikėtis iš kunigo, kuris, vėl gi, pripažinkime, žino savo parapijiečius, ir galimai mane apšauks bedieve paleistuve?
Ko ten maltis tada?
Dar variantas, kad tokiuose straipsniuose tiesos būna už grašį. Visa kita - žurnalistų išmislai.
Galų gale, kunigas irgi žmogus. Ir, jei jis žino, kad "tikintysis" priklaupė prie langelio tik dėl giminių (mol, pažiūrėkit, koks aš dvasingas), tai ir jo reakcija adekvati.
Suprasčiau, jei būtų išduota kažkokia tikrai rimta išpažinties paslaptis. Bet, paprastai, tokios paslaptys ir lieka paslaptimis
Dabar gi - gyvena ne santuokoje. Ir ką?
Šiandien pasimelsiu, Dievas atleis, ryt pasimylėsiu, vėl pasimelsiu. Ir vėl atleis.....
Ir, kad tik niekas nesužinotų.... Tai juk ir taip visi žino.

Man labai patiko kažkada kažkur perskaitytos mintys.
Kai gali kokie 18-mečiai priseikti amžiną meilę iki mirties? Kaip jie gali tokiame jauname amžiuje, kai juose dar siaučia hormonų audros žinoti kaip ta meilė pasikeis ir kaip pasikeis gyvenimas su kitu žmogumi, požiūris į gyvenimą, meilę, partnerį?

O kodėl tie 18- mečiai ten eina? Mane tai varu mama nuvarė, svarbiausias argumentas buvo - tai kaip be šliūbo, ką žmonės pasakys . Deja, šliūbas nieko nepadėjo, santuokos seniai nebėra, o jei dar kada gyvenime sutiksiu savo žmogų, su juo teks gyventi nuodėmėje (pagal bažnyčią)