IlonaD rašė:
Byla rašė:
O pas mus kitaip?
Kadangi kiekvienas kalbame iš savo patirties, taip man ir mano aplinkos žmonėms (giminėms, draugams, daliai bendradarbių) - TAIP, MUMS KITAIP. Mums ir be maišo pinigų čia gera.
Panacėjos ir pieno upių niekur nėra.
Ir viskas priklauso nuo to, kaip matai ir vertini aplinką.
Matai arba puspilnę arba pustuštę stiklinę.
Mes renkamės būti laimingais.
O priežasčių būti nelaimingu - milijonai.
Ir tai tik pasirinkimo reikalas.
NESĄMONIŲ NESĄMONĖ.
NUO MANO LAIMĖS BŪSENOS, VAIKAI NEBUS NEI SOTŪS NEI IŠSILAVINĘ.
AŠ RENKUOSI -
NEAPSIMETINĖJIMĄ.
Aš esu realistė. Ir matau viską tokiomis spalvomis kokios tuo metu šalia manęs yra. Vakar, netyčia, įsijungiau Masalskienės laidos "Yra kaip yra" pabaigą.
Iš Maldeikienės pamokymų nesiskųsti, atsakymas pensininkams į klausimą "iš ko gyventi, ir iš ko ji senatvėje gyvens"- parduosiu tėvų butą, jis senamiestyje, nusipirksim butą Karoliniškėse, ir gyvensim. Aš savo gyvenimu patenkinta.
O kaip gyventi tam kuris neturi ką parduoti? Kuris, kaip čia viena persona išsireiškė, užaugintas tėvynės ir partijos? Ką jam parduoti? Savo organus? Ar anksčiau laiko palysti po velėna kad jis nebūtų šiai valstybei našta?
Tai taip ir su tomis stiklinėmis. Yra žmonių kurioms jos niekada neprisipildys, ir jie visą gyvenimą priversti meluoti sau, kad jam viskas gerai.