Baigiant diskusiją.
Manau, nei vienas įstatymas ar komentaras negali numatyti visų gyvenimo atvejų, kad ir kaip mes to norėtume. Praktikoje, pasirodo, viskas daug sudėtingiau ir painiau. Kiekviena įmonė vykdo kažkokią konkrečią ekonominę veiklą, ir logiška, kad visi pinigai, kurie kažkokiu būdu atsiranda jos sąskaitoje, kasoje ir etc., turėtų būti tos ekonominės veiklos rezultatas. Vadinasi, pinigų "iš nieko" kaipo ir neturėtų būti. Gyvenime, deja, būna kitaip. Žinau, kad per klaidą gali patekti kažkokios sumos ( buvo pas mus, ir ne vienas atvejis), be abejo, kad nebėgsiu ir neskaičiuosiu nuo tų pinigų PVM. Ne. Tikrai apsiginsiu, bet ir nesėdėsiu rankas sudėjusi, tyliai ar garsiai tais pinigais džiaugdamasi, tikrai ko gero imsiuos priemonių išsiaiškinti iš kur tie pinigai, nuspręsiu, ką su jais daryti. Jei bus toks stebuklas, kad liks jie mums(
), tai ir apie mokestines prievoles teks pagalvoti.
Wolf, rašai: "PVM objekto nėra, PVM neskaičiuoju." Galime pradėti naują diskusiją, kodėl aplamai turiu skaičiuoti PVM nuo avanso, jei, gavus avansą, PVM objektas atsiras tik po 12 mėnesių? Kodėl 14 straipsnis aplamai numato tokius atvejus?