Nesąmonių muziejus

Su dukra gulėjau ligoninėj, dar buvo pradinukė. Padarė ten jai operaciją, nelabai sudėtingą, na, bet su narkoze. Po to iš palatos visus vaikus išrašė, likom vienos. Dukra ir vėmė ir šiaip reikėjo prilaikyti, jei tekdavo iš lovos keltis. Niekas neatėjo po operacijos iki pat vakaro, nei gydytoja, nei seselė. Na, galvoju, žino, kad yra mama, jei kas blogai, ateis ieškoti pagalbos. Kai sutemo, tamsu, dukra snaudžia, aš sėdžiu tamsoj. Įeina seselė, uždega šviesą, oi, jūs čia esate, net išsigando iš netikėtumo mane pamačiusi, nes nesitikėjo, kad yra suaugęs žmogus. Pati taip pasakė. Tada ir pagalvojau, kad ji net nežinojo, ar yra kas prie to vaiko po operacijos, ar nėra, ir per visą pusdienį nei karto neužėjo net pažiūrėti. O jei vaikas vienas gulėtų, juk visko būna, gal tėvai turi daugiau vaikų, gal kur rajone gyvena.Tai va.

tai va, kad užburtas ratas. Nori nenori, bet kai užsirauni ant tokio, tai kad nekentėt tokių skausmų, atiduodi paskutinius pinigus. Juk vis tiek tulžį išoperavus, valgyt daug ko negalėsi, tai ir pinigų tiek maistui nereiks, tai va ir atiduodi "gydytojui". O šeima kaip nors, tom pačiom kruopytėm pratempsim iki kitos algos, kuri bus po GAL po 2 mėn. taip... juokas, pro ašaras....

Tai va. Kai tau akivaizdžiai parodoma, kad tu privalai duot, nesvarbu, turi ar ne. O yra tikrai daug žmonių, kurie neturi nei vieno Lt. Nežinau, kaip galima taip širdies neturėt.

Nemaža dalis gydytojų pasakys, kad geriausia jiems pakiša yra tai kaip pacientas savim rūpinasi, kaip save pažįsta, kaip greitai kreipiasi į juos pagalbos.
Gali būti genijumi, tačiau 4 stadijos vėžio pagydyti vargu ar pavyks. Ir visai nesvarbu ar tu duosi pakišą ar ne...
Gydytojas tik gydo, o sveikata rūpintis privalome kiekvienas. Ir pajutę mažiausią negalavimą būtina save stebėti ir kreiptis į gydytojus. Tik tokiu būdu bus galima nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti atitinkamą gydymą.
Žinome ne vieną abejingumo pavyzdį šios profesijos žmonių, todėl kai kada ne pakišą reikia duoti bet trinktelti kumščiu kad atkreiptų dėmesį į pacientą.

ir dar vadinasi medikais....
kurie turi bet kada, bet kam, ir bet kur padėti

Žinau ir tokių atvejų, kai tikrai žino kad nieko padėti nebegalės, vistiek ligonis mirs ir visvien paima pinigus. Tai išvis koktu...

čia jau virš visko!!!
bet žinau ir atvejį, kai paėmė, o ligoniui mirus, pinigus grąžino artimiesiems...
sakė,negalėjau neimti ir pasakyti, kad neduokit, nepadės, vis tiek mirs, negalėjau... todėl paėmiau tada, bet dabar grąžinu tuos pačius...

Tik nereikia...
15 metų vaikštau pas šituos baltaskvernius... Nedaro nieko. Tik receptus rašo. Gal per makaulę jiems trinktelti ? Nes ne kartą radau ir su kvapu ar tai vakarykščias ar jau šviežias tas kvapelis būna. Gali tu jiems pasakoti ką nori. Bet neaišku ką jie girdi.
Niekada aš jiems nedaviau ir neduosiu pinigų. Anei ko kito. Aš žinau savo diagnozę.
O gydytojo kol kas nesutikau nei vieno kuris "sirgtų" už savo ligonį. Deja, visai kitas vaizdas kai ateina kolega pas kolegą, ar atsiveda savo gimines.

Ir aš žinau konkretų, ir tokių atvejų yra ne vienas, kai iš vargano žmogaus paskutinius litus paėmė, ir tuos giminių duotus, o mirė tas ligonis kitą dieną. Bet iki šiol tie žmogeliai kremtasi, kad gal ir mirė, kad biedni buvo, per mažai davė...Va kokia tvarka pas mus..

Patys žmonės juos pripratino "duoti". O kam duoda ? Neduok ir neims. Jie ne dievai. Paėmę pinigus padarys tik tai ką sugeba ir nič nieko daugiau. Sveikatos dar negalime už pinigus nusipirki. Nors viena taisyklė galiojanti viesiems

Pritariu Regvitai
O, Byla, juk gali paskeisti gydytoją, persirašyti pas kitą, nebūtinai pas tą "smirdinti" eiti

Man tas pats. Nei vienas nieko nepakeis.

Netiesa.Ne į reikalingą specialistą kreipiesi.

na jeigu tokia nuostata, tai taip.
Niekas ir nepasikeis, Sėdėsi su savo diagnoze pas smirdinti daktarą iki mirties

O man va gydytoją pakeitus, pasisekė. NEt neprašiau, per prievartą siuntė tirtis viską iš naujo, pasitvirtino, kad veltui 20 metų vaistus gėriau, kad visai ne ta liga buvo. Ir kad esu sveika.
Va tau ir niekas nepasikeis...

Labai teisingi Lindos6 žodžiai.
Niekad nereikia pasikliauti vieno specialisto nuomone, reikia bent kelių tos srities specialistų nuomonę išgirsti ir pačiam nuspręsti kuris arčiausiai tiesos yra

Iškniskit gerai visą internetą apie savo ligas, tada ir daktarui padėsit geriau nustatyti , kokie vaistai tinka.Niekada nepasiduokit,paverkit, paverkit, ir vėl pirmyn...

Panašiai ir man nutiko, pergyvenau tris mikroinfarktus ir kai prirašė nuo širdies vaistus visam gyvenimui , kurie atitolina mirtį (taip buvo tų vaistų informaciniame lapelyje parašyta) trinktelėjau kumščiu į stalą ir sakau suraskite man priežastį nuo ko jie. O man gydytoja ir sako: kaip gi nuo ko nuo rūkymo :))) Tai sakau kur visi rūkoriai kodėl jų nėra prie kabineto. Tuomet pasiuntė padaryti vieną tyrimą ir dar pasakė aš tau įrodysiu jog teisi, kai padarė daugiau įrodyti nebereikėjo, pasirodo mano širdis sutriko nuo skydliaukės funkcijos sutrikimų. Taigi dabar gydausi pas profesorių jo privačioje Kaune klinikoje ir vargo bei pažeminimo nejuntu, sveikata patenkinama.

Mano nuomone, gydytojų pas mus šalyje perdaug . Tarp tų "gydytojų" pasimeta ir tikri savo srities profesionalai dirbantys tą darbą iš pašaukimo. Nes šioje srityje, kaip ir teisėtvarkoje bei teisėsaugoje, eina dinastijos. Jaunam gabiam žmogui, labai sunku tarp tų dinastijų rasti savo vietą. Tiksliau, jam tenka labai sunkiai dėl to kovoti. Ir ne visuomet pasiseka.
Na kodėl receptą turi rašyti gydytojas, jei diagnozė aiški ir nekinta kokius 20 metų ? Jei vaistus skiria vis tuos pačius ? Kodėl recepto negali parašyti slaugytoja tokiam pacientui ? Gal per tą laiką gydytojas kitą pacientą įdėmiau apžiūrėtų ?

va būtent, rašo vaistus kaip visiems ir sėdi rami, net neieško priežasties

Mano draugė irgi daug metų vargo su skydliauke, oro trūkdavo, baimės priepuoliai, kai surado priežąstį, matyt, paskyrė normalius vaistus, dabar nesiskundžia.