nieko_sau rašė: Jotjot-išvyniok plačiau savo mintį, nes pagal tokią pastabą neina suprasti, ką tu turėjai omeny, kaip siūlai tokiu atveju elgtis ir konkrečiai kas nesuderinama-kur VASuose tai parašyta.
Šalutinis produktas mano nuomone atsiranda gamybos proceso metu-kai iš vienos žaliavos atsiranda kita, kuri gali būti realizuojama, kad ir pjuvenos pvz, kurias mes parduodavome, įsivertinę pardavimo kainomis. Bet čia manau nieko bendra šiuo atveju.
Vadovausiuosi metodinėmis rekomendacijomis, nes jos yra rengėjo oficiali nuomonė. Reikėtų stiprių argumentų, kad manyti kitaip nei Apskaitos institutas.
2-asis :
16. Atsargos balanse parodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Atsargų apskaitos reikalavimus nustato 9-asis verslo apskaitos standartas "Atsargos".
Apskaitos institutas:
Į balanso eilutę I.1. Atsargos įrašomos visos įmonei nuosavybės teise įmonei priklausančios atsargos. Balanse parodomos atsargos:
a) kurios yra saugomos įmonėje
b) pirkėjams išsiųstos , kurios balanso sudarymo datą vis dar yra įmonės
nuosavybė;
c) tiekėjų išsiųstos įmonei, bet dar negautos, tačiau kurių nuosavybės teisė jau
priklauso įmonei,
d) laikinai išsiųstos perdirbimui,
e) saugomos įmonei nepriklausančiose patalpose.
Atsargos balanse parodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Įmonei nuosavybės teise nepriklausančios, bet joje saugomos atsargos, balanse nerodomas, jos registruojamas užbalansinėse sąskaitose.
Išvada:
užbalansinėse sąskaitose registruojamos įmonei nuosavybės teise
nepriklausančios, bet joje saugomos atsargos.
Registruojant nurašytą įmonės mažavertį inventorių užbalansinėse sąskaitose atsiranda turto nuosavybės neapibrėžtumas. Noriu pasakyti, kad tai lyg ir įmonės saugomas turtas, bet apskaita tokiu atveju rodo, kad jis nėra mūsų. Be to kokia verte jis rodomas užbalansinėse sąskaitose – įsigijimo ar grynąja galimo realizavimo? Rodoma nuline verte, reiškia ne įsigijimo. Darau išvadą , kad nulinė vertė yra galimo realizavimo vertė. Tačiau tai netiesa, nes kontrolė ir saugumas (išsaugojimas) užtikrinamas turinčiam vertę turtui.
Mažaverčio inventoriaus apskaita turėtų būti vedama analogiškai ilgalaikio inventoriaus apskaitai. T.y. naudojant kontrarines įsigijimo savikainai sąskaitas ir taikant paskirstymo metodą. Tokiu būdu mažavertis inventorius bus apskaitomas balansinėse sąskaitose, o naudojant paskirstymo metodą gan tiksliai galima nustatyti jo įtaką ekonominei naudai.
Būtent taip ir apskaitau tokį inventorių.