Kadangi jaučiuosi neakivaizdžiai prisidėjusi prie to, kas čia vyko savaitgalį, tai noriu ir manau, kad turiu teisę pareikšti ir savo nuomonę.
Kaip sau norit, bet kažkokiais- geresniais ar blogesniais - pažįstamais mes čia vieni kitiems tapome, kai kas ir meetuose susitinka (eina, vadinasi, rūpi sužinoti su kuo bendraujama), kiti kitokiais virtualiais privačiais metodais šilčiau pabendrauja.
Esame gyvi žmonės, o ne vien tik
sausi (geresni ar blogesni) specialistai, norisi ir pablevyzgoti, ir gražių minčių paklausyti. Buvo ir anksčiau, kad pasipykdavome ,žmogų kokį įžeisdavome (taikau visu 100 procentų ir sau), dabar gal labai gėda, norisi tuos santykius kuo greičiau pagerinti, nes vertindamas kažką tikrai esi suklydęs. Būdų pataisyti santykius tikrai yra labai daug.
Bet.... nežinau kaip kitiems, o man forume paskutiniu metu dvelkia kažkokiu šaltuku, kažkas neapčiuopiamai nemalonaus vyksta. Toks jausmas, kad daug kas mieliau bendrauja privačiai, nei reiškia savo nuomonę atvirai forume. Man tikrai keista, kai žmogus, tikrai rimtai diskutavęs rimtose diskusijose, paskutiniu metu labiau reiškiasi temose apie meetą
Kodėl? Gal bijoma, gal nenorima veltis į beprasmes diskusijas,gal paprasčiausiai nenorima likti neišklausytam, ar dar blogiau
Galima tik spėlioti. Ir dar. Ar pastebėjot, kiek diskusijų yra nutraukta "vidury sakinio"? Taip pat galima spėlioti kodėl.
Vat , ko gero, dėl panašių priežasčių ir gavosi tas savaitgalinis pasižodžiavimas, tik gaila, kad jis virto asmenine dviejų žmonių priešprieša. Vienas įvaizdį gal net kažkieno akyse susigadino, kažką gal net nemaloniai nustebino (manęs ne). O norai manu tikrai buvo geri, tai tikrai turėjo būti ne asmeninių santykių suvedinėjimas, tik virto kažkuo negražiu eigoje.
Ką siūlau? Užmiršt daug ką, pažiūrėt į save kritiškai ir toliau gražiai bendraut.
Nes tikrai nesinori prarasti nei vieno įdomaus dalyvio.