Pasijuokime mieli draugai
L
2008-02-07 20:32
Loreta13
2011-09-11 05-43
NATALI_ja rašė: Nežinau, gal jau matėt,man tai žiauriai juokinga Gal auto nevairuojate. Man tai nejuokinga:))))
NATALI_ja rašė: Nežinau, gal jau matėt,man tai žiauriai juokinga
Rolanda
6896
2008-02-07 20:46
Rolanda
IDEALI IR REALI MOTERS GYVENIMO DIENA
Ideali moters gyvenimo diena:
10.00. Pabundi nuo švelnaus bučinio, girdėdama meilės žodžius.
10.10. Pusryčiai lovoje: kava, šviežios sultys ir daug žadantys pasiūlymai.
10.30. Dušas su aromatinga želė.
11.00. Atsistoji ant svarstyklių ir pamatai, jog be jokių pastangų neliko 2 kg.
11.10. Susitvarkai, pasidažai ir apsirengi.
12.10. Pasivaikščioji su išsipūtusia pinigine po prabangias parduotuves.
14.00. Pietūs su geriausiomis draugėmis, paskutinės apkalbos, vyras, sėdintis prie gretimo staliuko, pavaišina buteliu brendžio.
14.30. Nueini į grožio saloną: pedikiūras, manikiūras, masažas (beje, jį daro simpatiškas raumeningas masažuotojas, teigiantis, jog tokio dieviško kūno jis dar nėra matęs).
16.00. Lengva mankštelė sporto salėje, treneris žavisi tavo figūra.
16.50. Pamatai buvusį jaunikį – storą, girtą, ir renkantį butelius.
17.00. Sugrįžti į namus ir prie slenksčio randi krepšį su gėlėmis nuo nepažįstamojo.
17.10. Pažiūri mėgstamiausius serialus ir madų demonstravimus.
19.00. Garsiam dailininkui pakvietus į naują parodą, “sublizgi” joje savo protu ir nusiperki paveikslą.
21.00. Mylimasis pakviečia į restoraną, vakaras žvakių šviesoje, dovana – žiedas su briliantu, šiek tiek šokių.
23.00. Grįžti į namus, vonia su egiptietiškais aliejais, lova su atlasine patalyne.
24.00. Užmigdama girdi šnabždesį: “Mylimoji, aš amžinai tavo”.
Reali moters gyvenimo diena:
6.00. Žadintuvas kriokia kaip pasiutęs, išjungi jį ir pasistengi pažadinti vyrą. Išgirsti: “Atstok, karve”.
6.10. Bėgi į virtuvę, kava, košė – vaikams, sumuštiniai – vyrui, išvedi pasivaikščioti šunį.
6.30. Pažadini visus, girdi: “Atstok, karve” ir “Mama, išnyk”.
6.40. Kava atšalo, košė prisvilo, išklausai priekaištus.
7.00. Išleidi vyra į darbą, vaikus – į mokyklą, mažąjį – į vaikų darželį.
7.30. Suplauni indus, greitai nusiprausi, išleki galvotrūkščiais iš namų.
8.30. Autobuse susiplėšai pėdkelnes, pavėluoji į darbą ir kontoros tarpduryje būtinai susitinki šefą.
13.00. Šiek tiek atsikvėpusi nuo išprotėjusio darbo tempo, pagaliau išgeri puodelį arbatos, suvalgai sausą sumuštinį, nubėgi į polikliniką talonėlio pas dantų gydytoją (dantį maudžia jau dvi savaites).
16.30. Baigdama daryti finansinę ataskaitą pastebi, kad pirmoje eilutėje padarei žioplą klaidą, tad viską reikia daryti iš naujo.
17.00. Perbėgi per parduotuves, pilni krepšiai ir sausakimši autobusai.
17.30. Pamatai buvusį jaunikį prie mersedeso su itališku paltu. Jis pastebi, jog gerokai pastorėjai.
18.00. Paruoši vakarienę. Vyras užtruko darbe.
18.30. Sėdi ruošti pamokų su vyresniuoju sūnumi. Visas į tėvą – tikras kelmas.
19.30. Atsisėdi prieš televizorių laukdama filmo, staiga prisimeni, jog neskalbti skalbiniai. Paskubom puoli į vonią, skalbti.
21.00. Jaunesniajam paleidžia vidurius, paruoši arbatos ir išplauni unitazą.
22.00. Suguldai vaikus miegoti. Jie priešinasi ir rėkia apie vaiko teisių pažeidinėjimą.
23.00. Pagaliau sugrįžta vyras. Kalba apie pasitarimą darbe, dvokia spiritu. Ant skruosto – lūpų dažų žymės.
24.00. Atsiguli miegoti. Nuo vyro knarkimo neužmigtų net kurčias.
1.00. Pradeda kaukti šuo, nes vakare jo niekas neišvedė į lauką. Apsirengi ir išvedi šunį.
2.00. Visiškai išsekusi užmiegi.
Ideali moters gyvenimo diena:
10.00. Pabundi nuo švelnaus bučinio, girdėdama meilės žodžius.
10.10. Pusryčiai lovoje: kava, šviežios sultys ir daug žadantys pasiūlymai.
10.30. Dušas su aromatinga želė.
11.00. Atsistoji ant svarstyklių ir pamatai, jog be jokių pastangų neliko 2 kg.
11.10. Susitvarkai, pasidažai ir apsirengi.
12.10. Pasivaikščioji su išsipūtusia pinigine po prabangias parduotuves.
14.00. Pietūs su geriausiomis draugėmis, paskutinės apkalbos, vyras, sėdintis prie gretimo staliuko, pavaišina buteliu brendžio.
14.30. Nueini į grožio saloną: pedikiūras, manikiūras, masažas (beje, jį daro simpatiškas raumeningas masažuotojas, teigiantis, jog tokio dieviško kūno jis dar nėra matęs).
16.00. Lengva mankštelė sporto salėje, treneris žavisi tavo figūra.
16.50. Pamatai buvusį jaunikį – storą, girtą, ir renkantį butelius.
17.00. Sugrįžti į namus ir prie slenksčio randi krepšį su gėlėmis nuo nepažįstamojo.
17.10. Pažiūri mėgstamiausius serialus ir madų demonstravimus.
19.00. Garsiam dailininkui pakvietus į naują parodą, “sublizgi” joje savo protu ir nusiperki paveikslą.
21.00. Mylimasis pakviečia į restoraną, vakaras žvakių šviesoje, dovana – žiedas su briliantu, šiek tiek šokių.
23.00. Grįžti į namus, vonia su egiptietiškais aliejais, lova su atlasine patalyne.
24.00. Užmigdama girdi šnabždesį: “Mylimoji, aš amžinai tavo”.
Reali moters gyvenimo diena:
6.00. Žadintuvas kriokia kaip pasiutęs, išjungi jį ir pasistengi pažadinti vyrą. Išgirsti: “Atstok, karve”.
6.10. Bėgi į virtuvę, kava, košė – vaikams, sumuštiniai – vyrui, išvedi pasivaikščioti šunį.
6.30. Pažadini visus, girdi: “Atstok, karve” ir “Mama, išnyk”.
6.40. Kava atšalo, košė prisvilo, išklausai priekaištus.
7.00. Išleidi vyra į darbą, vaikus – į mokyklą, mažąjį – į vaikų darželį.
7.30. Suplauni indus, greitai nusiprausi, išleki galvotrūkščiais iš namų.
8.30. Autobuse susiplėšai pėdkelnes, pavėluoji į darbą ir kontoros tarpduryje būtinai susitinki šefą.
13.00. Šiek tiek atsikvėpusi nuo išprotėjusio darbo tempo, pagaliau išgeri puodelį arbatos, suvalgai sausą sumuštinį, nubėgi į polikliniką talonėlio pas dantų gydytoją (dantį maudžia jau dvi savaites).
16.30. Baigdama daryti finansinę ataskaitą pastebi, kad pirmoje eilutėje padarei žioplą klaidą, tad viską reikia daryti iš naujo.
17.00. Perbėgi per parduotuves, pilni krepšiai ir sausakimši autobusai.
17.30. Pamatai buvusį jaunikį prie mersedeso su itališku paltu. Jis pastebi, jog gerokai pastorėjai.
18.00. Paruoši vakarienę. Vyras užtruko darbe.
18.30. Sėdi ruošti pamokų su vyresniuoju sūnumi. Visas į tėvą – tikras kelmas.
19.30. Atsisėdi prieš televizorių laukdama filmo, staiga prisimeni, jog neskalbti skalbiniai. Paskubom puoli į vonią, skalbti.
21.00. Jaunesniajam paleidžia vidurius, paruoši arbatos ir išplauni unitazą.
22.00. Suguldai vaikus miegoti. Jie priešinasi ir rėkia apie vaiko teisių pažeidinėjimą.
23.00. Pagaliau sugrįžta vyras. Kalba apie pasitarimą darbe, dvokia spiritu. Ant skruosto – lūpų dažų žymės.
24.00. Atsiguli miegoti. Nuo vyro knarkimo neužmigtų net kurčias.
1.00. Pradeda kaukti šuo, nes vakare jo niekas neišvedė į lauką. Apsirengi ir išvedi šunį.
2.00. Visiškai išsekusi užmiegi.
Rolanda
6896
2008-02-07 20:49
Rolanda
Vieną dieną, kai prie pat upės sėdinti siuvėja siuvo, jos antpirštis įkrito į vandenį. Kai ji pravirko, Dievas apsireiškė ir paklausė: "Mano mielas vaikeli, kodėl tu verki?" Siuvėja atsakė, kad jos antpirštis įkrito į vandenį ir kad ji turi padėti savo vyrui išlaikyti šeimą. Dievas panardino savo ranką į vandenį ir ištraukė auksinį antpirštį su perlais ir paklausė: "ar tai tavo antpirštis?". Siuvėja atsakė "ne". Tuomet Viešpats dar kartą panardino ranką upėn. Jis laikė sidabrinį antpirštį, inkrustuotą safyrais. "Ar tai tavo antpirštis?" paklausė Jis siuvėjos. Ir vėl siuvėja atsakė "ne". Viešpats dar kartą paniro gilyn ir grįžo su odiniu antpirščiu. "Ar tai tavo antpirštis?". Ir siuvėja atsakė "taip". Dievas, patenkintas tokiu moters sąžiningumu, padovanojo jai visus tris antpirščius, ir siuvėja grįžo namo laiminga.
Po kelių metų, siuvėja vaikščiojo upės krantu su savo vyru, ir jos vyras įkrito į upę, ir ten dingo po vandeniu. Kai ji pravirko, Viešpats vėl pasirodė ir paklausė "Ko verki?". "O Dieve, mano vyras įkrito į upę!". Viešpats paniro į vandenį ir iškilo su George Clooney. "Ar tai tavo vyras?" paklausė. "Taip," sušuko siuvėja. Viešpats įtūžo: "Tu melavai! Tai netiesa!". Siuvėja atsakė: "Atleisk man, mano Dieve. Tai nesusipratimas. Matai, jei aš būčiau pasakius 'ne' George Clooney, tu būtum grįžęs su Brad Pitt. Tuomet, jei pasakyčiau 'ne' jam, tu grįžtum su mano vyru. Ir jei tuomet pasakyčiau 'taip', tu man atiduotum visus tris. Viešpatie, mano sveikata nėra pati geriausia ir aš negalėčiu rūpintis iš karto trimis vyrais, todėl ŠTAI kodėl aš pasakiau 'taip' George Clooney". Ir taip Viešpats leido jai jį pasilaikyti.
Šios istorijos moralas: Kada moteris bemeluotu, ji meluoja dėl geros ir garbingos priežasties, ir dėl didžiausios naudos kitiems. Tai mūsų istorija, ir mes laikysimės jos.
Po kelių metų, siuvėja vaikščiojo upės krantu su savo vyru, ir jos vyras įkrito į upę, ir ten dingo po vandeniu. Kai ji pravirko, Viešpats vėl pasirodė ir paklausė "Ko verki?". "O Dieve, mano vyras įkrito į upę!". Viešpats paniro į vandenį ir iškilo su George Clooney. "Ar tai tavo vyras?" paklausė. "Taip," sušuko siuvėja. Viešpats įtūžo: "Tu melavai! Tai netiesa!". Siuvėja atsakė: "Atleisk man, mano Dieve. Tai nesusipratimas. Matai, jei aš būčiau pasakius 'ne' George Clooney, tu būtum grįžęs su Brad Pitt. Tuomet, jei pasakyčiau 'ne' jam, tu grįžtum su mano vyru. Ir jei tuomet pasakyčiau 'taip', tu man atiduotum visus tris. Viešpatie, mano sveikata nėra pati geriausia ir aš negalėčiu rūpintis iš karto trimis vyrais, todėl ŠTAI kodėl aš pasakiau 'taip' George Clooney". Ir taip Viešpats leido jai jį pasilaikyti.
Šios istorijos moralas: Kada moteris bemeluotu, ji meluoja dėl geros ir garbingos priežasties, ir dėl didžiausios naudos kitiems. Tai mūsų istorija, ir mes laikysimės jos.
2kart2
1029
2008-02-07 20:51
2kart2
Vairuoju, tiesa dar neseniai. Gal geriau reikėjo šitą nuorodą talpinti į temą "boba prie vairo-mirtis tarakonams"? 
Rolanda
6896
2008-02-07 20:53
Rolanda
NAUJOS PATARLES
Nekask duobes kitam, kad jis nepanaudotu jos kaip apkaso.
Kiek duonos bevalgytum, o gerti vistiek norisi.
Su kuo susidesi - taip tau ir reikia.
Tamsa - jaunimo draugas.
Mokslui - laikas, poilsiui - pinigai.
Megsti ciuozti - ciuozk is cia.
Ruosk roges vasara, o sazine nuo vaikystes.
Ne toks baisus velnias, kaip karve ant ledo.
Stogas yra - proto nereikia.
Kuo toliau i miska, tuo daugiau iskrypimu.
Sotus girto nesupranta.
Mokslas - sviesa, o ne mokslas - tik prasvito ir i darba.
Kiek vilko nemaitink, o jis vis tiek eda.
Kiausinis nuo vistos netoli krenta.
Geriau zvirblis rankoje nei zasis lovoj.
Nori didelio ir svaraus - nuplauk drambli.
Tu mazas, ne kvailys, o kvailys - nemazas.
Kai sveciuose gerai, tai namuose bloga.
Kol septynis kartus pamatuosi - kiti jau nupjaus.
Is gyvenimo reikia paimti viska, net tai, kas blogai guli.
Negerk is sulinio, gal prireiks i ji spjauti.
Gerai juokiasi tas, kas juokiasi be pasekmiu.
Gimes imti, duoti negali.
Du zuikius vysiesi, trecio nepagausi.
Sunku gydyti - lengva grabe.
Istatymo nebuvimas neatleidzia nuo atsakomybes.
Kuo toliau i miska, tuo labiau trecias nereikalingas.
Kareivius rudeni skaiciuoja.
Uz viena musta 15 paru duoda.
Ne isitikines - aplenk ir isitikink.
Blogas tas policininkas, kuris prie stulpo neprikibs.
Viena galva gerai, o dvi - perdaug.
Gyvenima reikia nugyventi taip, kad kiti nepavydetu.
Simtas gramu - ne stop kranas, truktelsi - nesustos.
Rukyti rukysiu, bet gerti nemesiu.
Uztaisytam sautuvui i vamzdi neziuri.
Mokslas - sviesa, o uz sviesa reikia moketi.
Neturek 100 draugu, o turek nagla snuki.
Laikyk save rankose, jei taves nelaiko kojos.
Laikas gydo, bet daktaras greiciau.
Draugo neglima nusipirkti, bet ji galima parduoti.
Ka pasesi, to neberasi.
Nekask duobes kitam, kad jis nepanaudotu jos kaip apkaso.
Kiek duonos bevalgytum, o gerti vistiek norisi.
Su kuo susidesi - taip tau ir reikia.
Tamsa - jaunimo draugas.
Mokslui - laikas, poilsiui - pinigai.
Megsti ciuozti - ciuozk is cia.
Ruosk roges vasara, o sazine nuo vaikystes.
Ne toks baisus velnias, kaip karve ant ledo.
Stogas yra - proto nereikia.
Kuo toliau i miska, tuo daugiau iskrypimu.
Sotus girto nesupranta.
Mokslas - sviesa, o ne mokslas - tik prasvito ir i darba.
Kiek vilko nemaitink, o jis vis tiek eda.
Kiausinis nuo vistos netoli krenta.
Geriau zvirblis rankoje nei zasis lovoj.
Nori didelio ir svaraus - nuplauk drambli.
Tu mazas, ne kvailys, o kvailys - nemazas.
Kai sveciuose gerai, tai namuose bloga.
Kol septynis kartus pamatuosi - kiti jau nupjaus.
Is gyvenimo reikia paimti viska, net tai, kas blogai guli.
Negerk is sulinio, gal prireiks i ji spjauti.
Gerai juokiasi tas, kas juokiasi be pasekmiu.
Gimes imti, duoti negali.
Du zuikius vysiesi, trecio nepagausi.
Sunku gydyti - lengva grabe.
Istatymo nebuvimas neatleidzia nuo atsakomybes.
Kuo toliau i miska, tuo labiau trecias nereikalingas.
Kareivius rudeni skaiciuoja.
Uz viena musta 15 paru duoda.
Ne isitikines - aplenk ir isitikink.
Blogas tas policininkas, kuris prie stulpo neprikibs.
Viena galva gerai, o dvi - perdaug.
Gyvenima reikia nugyventi taip, kad kiti nepavydetu.
Simtas gramu - ne stop kranas, truktelsi - nesustos.
Rukyti rukysiu, bet gerti nemesiu.
Uztaisytam sautuvui i vamzdi neziuri.
Mokslas - sviesa, o uz sviesa reikia moketi.
Neturek 100 draugu, o turek nagla snuki.
Laikyk save rankose, jei taves nelaiko kojos.
Laikas gydo, bet daktaras greiciau.
Draugo neglima nusipirkti, bet ji galima parduoti.
Ka pasesi, to neberasi.
Rolanda
6896
2008-02-07 20:56
Rolanda
James F. Gardner
Raudonkepuraitė
Gyveno kartą jaunas individas, vardu Raudonkepuraitė. Toji persona gyveno drauge su motina didelio gūdaus miško pakrašty. Kartą motina kreipėsi į jaunąjį individą prašydama nunešti senelei kraitelę šviežių vaisių ir ekologiškai švaraus vandens – ir visai ne dėl to (ir tai svarbu), kad nešioti pintinėles su maistu įprasta laikyti moterišku reikalu, o todėl, kad tokio pobūdžio aktas yra labai humaniškas ir stiprina bendruomeninius ryšius. Būtina pabrėžti, kad Raudonkepuraitės senelė nebuvo nei nukaršusi, nei ligota, priešingai – ji buvo pačiame kūrybinių ir fizinių jėgų žydėjime ir puikiai galėjo pati savimi pasirūpinti, kaip ir dera subrendusiai ir visavertei žmogiškai būtybei.
Ir štai mūsų Raudonkepuraitė įžengė į tankų mišką. Daug kas mano, kad miškas – tai pavojinga, grėsminga vieta ir geriausia tenai neiti, bet Raudonkepuraitė nė kiek nesivaržė savo normaliai besivystančio seksualumo ir nekreipė dėmesio į jokius froidiškus pliurpalus.
Beeidama pas senelę Raudonkepuraitė sutiko Vilką Pilką, šis pasidomėjo, ką ji nešasi kraitelėje. „Sveikus ir maistingus produktus savo senelei, kuri, beje, ir pati gali savimi pasirūpinti, kaip ir dera subrendusiai bei visavertei žmogiškajai būtybei“, – atsakė Raudonkepuraitė.
Vilkas tarė:
– Žinai, vaikeli, mažai mergaitei pavojinga vienai vaikščioti po mišką.
– Jūsų seksiška pastaba labai užgauli, – atsakė jam Raudonkepuraitė, – bet aš į tokius dalykus nekreipiu dėmesio, nes žinau, kad tradicinis parijo ir atstumtojo statusas bei šios padėties sukeltas stresas suformavo specifinę (bet turinčią nepaneigiamą teisę egzistuoti) jūsų pasaulėžiūrą. O dabar atleiskite, man jau metas.
Ir Raudonkepuraitė nužingsniavo takeliu. Bet Vilkas Pilkas, kurį jo varginga socialiai remtino asmens patirtis buvo išvadavusi iš vergiško pataikavimo vakarietiško mąstymo stereotipams, žinojo trumpesnį kelią į senelės namus. Jis įsiveržė į trobelę ir surijo senutę, žodžiu, pasielgė taip, kaip paprastai tokiais atvejais elgiasi plėšrūs žinduoliai. Paskui nepaisydamas tradicinės visuotinai jo atžvilgiu taikomos „vyriško elgesio“ sampratos užsimaukšlino senelės kyką, apsivilko naktinius marškinius, atsigulė į lovą ir ėmė laukti.
Raudonkepuraitė įėjo vidun ir tarė:
– Senele, atnešiau tau šiek tiek nekaloringo maisto be cholesterolio, nes esi protinga ir rūpestinga matriarchė.
Vilkas atsiliepė plonytėlaičiu balseliu:
– Prieik arčiau, vaikeli, aš tave blogai matau.
– Ak, visai užmiršau, kad esi optiškai neordinarinė, kaip kokia kurmienė, – pasakė Raudonkepuraitė. – Na bet ir didelės tavo akytės!
– Žinai, mieloji, per savo amželį jos daug ko yra mačiusios. Daug mačiusios ir daug atleidusios.
– O nosytė, kokia didelė tavo nosytė! Norėjau pasakyti, santykinai didelė ir neabejotinai savaip patraukli.
– Ji nemažai uosčiusi, mieloji. Daug uosčiusi ir daug atleidusi.
– O kokie milžiniški tavo dantys!
– Žinai ką, – neištvėrė Vilkas Pilkas, – aš pats sau patinku toks, koks esu.
Sulig tais žodžiais jis iššoko iš po antklodės, stvėrė Raudonkepuraitę ir jau ruošėsi nedelsdamas suėsti. Raudonkepuraitė veriamai sukliko – tik jau nemanykit, kad ją šokiravo transvestitiška Vilko Pilko apranga, ji tik negalėjo susitaikyti su tokiu šiurkščiu kišimusi į jos asmeninį gyvenimą.
Klyksmą išgirdo pro šalį einantis individas, kuris vertėsi malkų paruošomis (pats jis save vadino „malkakirtybos vadybininku“). Įbėgęs vidun, malkakirtybos vadybininkas pabandė pakeisti įvykių eigą. Bet vos tik jis užsimojo kirviu, Raudonkepuraitė ir Vilkas Pilkas labai pasipiktino.
– Ir ką gi jūs čia dabar darot? – paklausė Raudonkepuraitė.
Malkakirtybos vadybininkas tik sumirksėjo ir nesumojo, ką atsakyti.
– Jūs elgiatės kaip koks neandertalietis! – sušuko Raudonkepuraitė. – Galva reikia galvoti, o ne kirviu. Šlykštus seksualinis maniakas! Gyvosios gamtos priešas! Nejau manot, kad be vyrų įsikišimo moterys ir vilkai savo problemų neišspręs?
Čia senelė, įkvėpta aistringos dukraitės kalbos, iššoko iš vilko nasrų, atėmė iš malkakirtybos vadybininko kirvį ir nušniojo jam galvą. Kai šis nemalonus reikalas buvo atliktas, Raudonkepuraitė, senelė ir Vilkas Pilkas pasiekė konsensusą ir nubrėžė ateities gaires. Jie sukūrė alternatyvią šeimą, pagrįstą bendru darbu ir savitarpio supratimu, o paskui gyveno sau gūdžiame miške ilgai ir laimingai.
Raudonkepuraitė
Gyveno kartą jaunas individas, vardu Raudonkepuraitė. Toji persona gyveno drauge su motina didelio gūdaus miško pakrašty. Kartą motina kreipėsi į jaunąjį individą prašydama nunešti senelei kraitelę šviežių vaisių ir ekologiškai švaraus vandens – ir visai ne dėl to (ir tai svarbu), kad nešioti pintinėles su maistu įprasta laikyti moterišku reikalu, o todėl, kad tokio pobūdžio aktas yra labai humaniškas ir stiprina bendruomeninius ryšius. Būtina pabrėžti, kad Raudonkepuraitės senelė nebuvo nei nukaršusi, nei ligota, priešingai – ji buvo pačiame kūrybinių ir fizinių jėgų žydėjime ir puikiai galėjo pati savimi pasirūpinti, kaip ir dera subrendusiai ir visavertei žmogiškai būtybei.
Ir štai mūsų Raudonkepuraitė įžengė į tankų mišką. Daug kas mano, kad miškas – tai pavojinga, grėsminga vieta ir geriausia tenai neiti, bet Raudonkepuraitė nė kiek nesivaržė savo normaliai besivystančio seksualumo ir nekreipė dėmesio į jokius froidiškus pliurpalus.
Beeidama pas senelę Raudonkepuraitė sutiko Vilką Pilką, šis pasidomėjo, ką ji nešasi kraitelėje. „Sveikus ir maistingus produktus savo senelei, kuri, beje, ir pati gali savimi pasirūpinti, kaip ir dera subrendusiai bei visavertei žmogiškajai būtybei“, – atsakė Raudonkepuraitė.
Vilkas tarė:
– Žinai, vaikeli, mažai mergaitei pavojinga vienai vaikščioti po mišką.
– Jūsų seksiška pastaba labai užgauli, – atsakė jam Raudonkepuraitė, – bet aš į tokius dalykus nekreipiu dėmesio, nes žinau, kad tradicinis parijo ir atstumtojo statusas bei šios padėties sukeltas stresas suformavo specifinę (bet turinčią nepaneigiamą teisę egzistuoti) jūsų pasaulėžiūrą. O dabar atleiskite, man jau metas.
Ir Raudonkepuraitė nužingsniavo takeliu. Bet Vilkas Pilkas, kurį jo varginga socialiai remtino asmens patirtis buvo išvadavusi iš vergiško pataikavimo vakarietiško mąstymo stereotipams, žinojo trumpesnį kelią į senelės namus. Jis įsiveržė į trobelę ir surijo senutę, žodžiu, pasielgė taip, kaip paprastai tokiais atvejais elgiasi plėšrūs žinduoliai. Paskui nepaisydamas tradicinės visuotinai jo atžvilgiu taikomos „vyriško elgesio“ sampratos užsimaukšlino senelės kyką, apsivilko naktinius marškinius, atsigulė į lovą ir ėmė laukti.
Raudonkepuraitė įėjo vidun ir tarė:
– Senele, atnešiau tau šiek tiek nekaloringo maisto be cholesterolio, nes esi protinga ir rūpestinga matriarchė.
Vilkas atsiliepė plonytėlaičiu balseliu:
– Prieik arčiau, vaikeli, aš tave blogai matau.
– Ak, visai užmiršau, kad esi optiškai neordinarinė, kaip kokia kurmienė, – pasakė Raudonkepuraitė. – Na bet ir didelės tavo akytės!
– Žinai, mieloji, per savo amželį jos daug ko yra mačiusios. Daug mačiusios ir daug atleidusios.
– O nosytė, kokia didelė tavo nosytė! Norėjau pasakyti, santykinai didelė ir neabejotinai savaip patraukli.
– Ji nemažai uosčiusi, mieloji. Daug uosčiusi ir daug atleidusi.
– O kokie milžiniški tavo dantys!
– Žinai ką, – neištvėrė Vilkas Pilkas, – aš pats sau patinku toks, koks esu.
Sulig tais žodžiais jis iššoko iš po antklodės, stvėrė Raudonkepuraitę ir jau ruošėsi nedelsdamas suėsti. Raudonkepuraitė veriamai sukliko – tik jau nemanykit, kad ją šokiravo transvestitiška Vilko Pilko apranga, ji tik negalėjo susitaikyti su tokiu šiurkščiu kišimusi į jos asmeninį gyvenimą.
Klyksmą išgirdo pro šalį einantis individas, kuris vertėsi malkų paruošomis (pats jis save vadino „malkakirtybos vadybininku“). Įbėgęs vidun, malkakirtybos vadybininkas pabandė pakeisti įvykių eigą. Bet vos tik jis užsimojo kirviu, Raudonkepuraitė ir Vilkas Pilkas labai pasipiktino.
– Ir ką gi jūs čia dabar darot? – paklausė Raudonkepuraitė.
Malkakirtybos vadybininkas tik sumirksėjo ir nesumojo, ką atsakyti.
– Jūs elgiatės kaip koks neandertalietis! – sušuko Raudonkepuraitė. – Galva reikia galvoti, o ne kirviu. Šlykštus seksualinis maniakas! Gyvosios gamtos priešas! Nejau manot, kad be vyrų įsikišimo moterys ir vilkai savo problemų neišspręs?
Čia senelė, įkvėpta aistringos dukraitės kalbos, iššoko iš vilko nasrų, atėmė iš malkakirtybos vadybininko kirvį ir nušniojo jam galvą. Kai šis nemalonus reikalas buvo atliktas, Raudonkepuraitė, senelė ir Vilkas Pilkas pasiekė konsensusą ir nubrėžė ateities gaires. Jie sukūrė alternatyvią šeimą, pagrįstą bendru darbu ir savitarpio supratimu, o paskui gyveno sau gūdžiame miške ilgai ir laimingai.
Individas
8613
2008-02-07 21:25
Individas
Sodų bendrijos sargo dienoraštis
05.15
Sodų bendrijos pirmininkas pasiūlė padirbėti sargu. Pamąsčiau, sutikau
05.16
Apžiūrėjau patikėtą teritoriją. Išsiaiškinau kur kas auga. Netoliese nuo ridikų ir svogūnų palikau keletą degtinės su laisvinančiaisiais butelių.
05.18
Sklypai gausiai patrešti organinėmis trąšomis
05.20
Butelių niekas nebeliečia, daržovių kol kas taip pat
05.21
Iškabinėjau skelbimus, kad tikrins ridikėlių radiacijos lygį. Kai kuriuos šakniavaisius nudažiau šviečiančiais dažais.
05.23
Vietinėje aludėje pasimėgaudamas klausiausi pokalbio apie tai, kad sodų bendrija įsikūrusi buvusioje radioaktyvių medžiagų laidojimo aikštelėje. Įsiterpiau į pokalbį ir pripliurpiau, kad ten dar ir nelabieji veisiasi.
05.25
Nuėjau pas tėvą Spiridoną. Gerai pasėdėjom ir sekančiame pamoksle užsiminė kaip elgtis sutikus nelabuosius.
05.28
Baigėsi mokslo metai. Iš biologijos mokytojo pasiskolinau skeletą. Šiaip ar taip per vasarą nenaudojamas.
05.29
Prijungiau skeletą su sirena prie iždininko žemuogių lysvės
05.30
Įranga suveikė. Vagis įsliuogė į trisdešimties metrų kriaušės viršūnę, kur anksčiau dar niekam įsilipt nepavykdavo. Kategoriškai atsisako išlipti.
06.03
Atvažiavo iždininkas, papasakojau kokia padėtis. Kategoriškai atsisako pjauti kriaušės viršūnę, tai pats aukščiausias medis. Lazdos tiek aukštai neskrenda, numušt vargšelio nesiseka. Reiks mastyt ką daryti
06.06
Perspėjau sėdintį kriaušėje, kad šiąnakt pilnatis ir į medžioklę išeina vilkolakiai. Vis tiek nelipa. Na – na ...
06.06 naktis
Išdažiau savo Sargį a-lia „Baskervilių šuo“ ir paleidau į iždininko sklypą. Po galais... Tas tipas cirke turėtų dirbti, o ne sodus švarint... Tokių šuolių su trigubais salto dar nebuvau matęs.
06.13
Savaitę niekas nesirodė. Senutės einančios į kapinių koplytėlę baimingai žegnojasi. Atėjo tėvas Spiridonas ir biologijos mokytojas. Pasėdėjome, išgėrėme, pakalbėjome apie prietarų naudą ir žalą.
06.16
Viename sklype nušvilpė morkas ir kopūstus. Sriubos užsimanė ar ką?..
06.17
Kitame kaimo gale, apleistame name įsikūrė bomžai. Paėmiau seną žmonos peruką, vis tiek nebenešioja.
06.18
Užsimečiau peruką ir iš baidyklės pasiskolintą švarką, išgėriau su bomžais ir papasakojau, kad čia nesaugu. Nelabieji vaidenasi, žmonės dingsta. Apsimečiau miegančiu, sulaukiau kol išeis, numečiau avino griaučius, peruką ir viską apliejau trim litrais iš skerdyklos paimto kraujo.
06.19
buvo užsukęs įgaliotinis, domėjosi ar ne aš išgąsdinau bomžus. Pasiteiravau kas atsitiko. Papasakojo, kad laukė ryte norėdamas patikrinti dokumentus. Šie užėjo į namą ir išlėkė iš ten tokiu greičiu, kad motociklu pavyti nepavyko... Apsimečiau neturįs supratimo...
06.23
Iš pažystamos pramoninių prekių parduotuvės vedėjos pasiskolinau nenaudojamus manekenus. Iškabinėjau vyšniose ir abrikosų medžiuose.
06.24
Senutės turguje pasakoja, kad sodų bendrijoje įsikūrė satanistų sekta, ir kad naktimis vykdomos ritualinės žudynės. Beje keista... turguje nei vyšnių, nei abrikosų nusipirkt nėra. Kažin kodėl?
06.30
Atvažiavo brolis Petras su draugais, atvežė žadėtąją kaukę. Nebūčiau žinojęs, ką užsisakiau, garantuotai bučiau apsiš... išsigandęs. Sako, kad išrinko pačią mieliausią, o naktį ji dar baisesnė, nes šviečia... Išgėriau su jais.
07. 01-03
Kol brolis svečiuojasi, patruliuoju užsidėjęs kaukę ir jo baikerio raguotą šalmą. Vietinės senutės pasakoja, kad sodų bendrijoje vaikštinėja pats Šėtonas ir spaudžia tėvą Spiridoną imtis priemonių. Kažin, iš kur jos žino, kas čia dedasi, jei jau tokios niekuo dėtos?
07.04
išlydėjau Petrą
07.07
Atsigavau po Petro išleistuvių. Pastebėjau, kad visas tas dienas Sargio nešėriau. Vargšelis. Paleidau vakare paieškot ko nors ėdamo.
07.08
Niekada nemaniau, kad žmogus gali lygia plytų siena užsilipt iki antro aukšto. Pasirodo gali... kabo žemyn galva, įsikibęs į karnizą. Pradžioje garsiai keikėsi, vėliau užkimo. (visažinės senutės skundėsi tėvui Spiridonui, kad aš prišaukiu vaiduoklius, kurie po to visą naktį rėkauja) Sargis apačioje melancholiškai kramto antrą batą ir gailiai žiūri į alpinistą. Bandžiau šaukt: “Kvaily, mesk ką turi valgomo“, o šis atsakė, kad nieko valgomo neturi, tik pora irisų spėjo nupjauti, va, jie mėtosi...
07.09
Sulaukiau šeimininko, o alpinistas atgavo balsą. Prisiviliojau Sargį gabalu dešros ir jis nenoromis paliko savo teisėta grobį. Šeimininkas privertė alpinistą rausti rūsį, kaip kompensaciją už karnizo nuomą. Pasirinkime tarp rūsio kasimo ir pažinties su Sargiu pratęsimo nugalėjo rūsys.
07.12
Sode vėl pašaliniai. Sutariau su sodų savininkais, kad vartus naktimis laikys uždarytus, o žoles kraus ant kelio
07.13
Už samagono butelį savaitei iš kaimo piemens pasiskolinau bandą ožkų. Dvi valandas prisukinėjau ožkoms prie ragų pentagramas
07.20
Gražinau piemeniui kaip reikiant nusipenėjusią bandą. Ožiai sėkmingai suėdė visas ant kelio sukrautas žoles. Kai naktį kažkokie vagys bandė sunkvežimiu apsilankyti agurkų, jiems kelią pastojo ožys Michejus (juodas su metriniais ragais). Derliaus rinkėjai spruko kaip nuo velnio, pakeliui išversdami seną nudžiūvusią slyvą, ir nudūmė tiesiai pas tėvą Spiridoną maldaudami išvaduoti nuo nelabojo pinklių. Šis išpažintį išklausė o atgailą paskyrė tokią: papasakoti viską apylinkės įgaliotiniui. Viskas baigėsi tuo, kad tėvelis gavo padėką, aš porą butelių degtinės, o vagys – minimalias bausmes. (atsižvegė į sąvonorišką prisipažinimą )
07.24
Į savo vilą aštuoniolika džipų atvažiavo naujas rusas. Iki šiol nežinau kuo vardu. Visa bendrija apsupta sargybos, pašalinių neįleidžia. Galima pailsėti...
07.30
Pas naują rusą atvažiavo draugai. Keista, tuščių butelių ir alaus skardinių piramidė vis auga, tačiau toks įspūdis, kad jie nieko nevalgo. Sargis beveik nebepaeina, pilvas iki žemės. Ir žiūri tokiomis akimis, kad jaučiu išskyrus raudonuosius ikrus ir šašlyką nieko kito gyvenime nebeės. Nors ir prisikišau šaldytuvą visokių gėrybių, puotos kelt jam nė nemanau...
08.04
Naujas rusas su draugais išvyko. Jei gerai pastebėjau, pirmą mašiną vairavo jų danų dogas. Nors jie tiek prisisiurbė, kad kelionės saugumas nuo to vargu ar nukentės...
08.12
Visi apylinkių bomžai renka butelius ir skardines, daržovių neliečia. Kol kas netrukdau...
08.13
Vėl trylikta, reikia imtis darbo. Pigiai prisipirkau žvakių su pasibaigusiu galiojimo laiku.
08.14
Visą vakarą tvirtinau žvakutes prie pomidorų pagalių. Plius uždegimo virvutės, baterijos, jungikliai...
08.15
Siaubingas klyksmas ir kažkokia figūra, bėganti nesirinkdama kelio. O iš ryto turguje visi tik ir šneka, kad Petrovos sūnėną bandė pagrobti nelabieji. Iš pradžių įviliojo į Dievo prakeiktą sodų bendriją, po to bandė apjuosti pragaro liepsnos siena. Na ir meluoja! Kažkodėl nėra turguje pomidorų. Papildomai prijungiau magnetofoną su sūnaus mėgstamos grupės įrašais.
08.17
Buvo užsukęs mokytojas. Pasiėmė skeletą, išgėrėme, pakalbėjome. Pas jį buvo užėjęs mechanizatorius, klausė kaip nusidažyt juodai staiga per naktį pražilusius plaukus, o tai tenka vaikščiot su slidininko kepure.
08.18
Susitariau su tėvu Spiridonu, kad šis suorganizuos kryžiaus žygį į sodų bendriją. Jis ne prieš, ypač atsižvelgiant į didelį tikinčiųjų skaičiaus padidėjimą šią vasarą. Mieste supirkau pernykštės pirotechnikos likučius. Beveik veltui.
08.23
Tėvas Spiridonas iškilmingai nuvedė procesiją į sodų bendriją kovoti su nelabaisiais. Procesijai einant pro komposto krūvą padegiau viską, kas ten buvo paslėpta. Efektas stulbinantis. Senutės bėgo tokiu greičiu, kad lengvai gali pretenduoti į vietą šalies lengvosios atletikos rinktinėje. Su tėvu Spiridonu gerai išgėrėme, o vakare pasklido kalbos, kad tėvelis vienas kovėsi su nelabaisiais. Tiesa, be rezultatų...
08.29
Susitariau su karinio dalinio vadais dėl pratybų sodų bendrijos teritorijoje. Su savininkais susitariau dėl pagalbos armijai produktais
08.31
Dvi dienas kariai maskavosi pomidoruose ir kasė apkasus ten, kur šeimininkai ruošėsi krauti kompostą. Pomidorų suvalgė ne daugiau, nei buvo sutarta ir netgi nieko neišmindžiojo. Užtat kai vakare atvyko nekviesti svečiai, jų laukė nemalonus siurprizas. Kariams , kaip priklauso, išdavė pilną tuščių šovinių komplektą, ir į retą rinkėjų – mėgėjū vorą atidengė tankią automatų ugnį. Šie puolė prie mašinų, viena jų pasimetė ir centrinėje sankryžoje susitiko su tanku. Pasak tanko ekipažo, piestu pasistojusi gaziką matė pirmąsyk gyvenime...
09.04
Gavau padėką iš karinio dalinio vadovybės ir laišką nuo karių. Jiems įskaitė įskaitą ir rašė, kad dar niekada mokymuose nebuvo taip linksma. Parašiau laišką vadovybei, užsiminiau apie bendradarbiavimą kasant bulves.
09.15
Jokių incidentų. Nuobodu. Atėjo laiškas iš pulkininko. Sutinka už 10 procentų derliaus
09.17
Pateikiau pasiūlymą dėl bulvių visuotiniame susirinkime. Visi sutinka
09.24
visas bulves be nereikalingo triukšmo nukasė. Paprašiau karių, kad visus bulvienojus perneštų į niekada nekasinėtą dykvietę. Pašalinau visą apsaugą. Laukiu.
09.28
pradžioje girdėjosi keistas triukšmas, po to neaiškus murmėjimas, dar vėliau triaukščiai keiksmai debilų sodininkų adresu, nesugebančių išauginti bulvių, vienus bulvienojus.
09.29
Gėrėjausi šviežiai sukasta dykviete
09.30
Visuotiniame susirinkime gavau padėką ir pasiūlymą kitiems metams vėl sudaryti sutartį. Pirmininkui pasiūlius, pusė šviežiai sukastos dykvietės prijungta prie mano sklypo.
-----
05.15
Sodų bendrijos pirmininkas pasiūlė padirbėti sargu. Pamąsčiau, sutikau
05.16
Apžiūrėjau patikėtą teritoriją. Išsiaiškinau kur kas auga. Netoliese nuo ridikų ir svogūnų palikau keletą degtinės su laisvinančiaisiais butelių.
05.18
Sklypai gausiai patrešti organinėmis trąšomis
05.20
Butelių niekas nebeliečia, daržovių kol kas taip pat
05.21
Iškabinėjau skelbimus, kad tikrins ridikėlių radiacijos lygį. Kai kuriuos šakniavaisius nudažiau šviečiančiais dažais.
05.23
Vietinėje aludėje pasimėgaudamas klausiausi pokalbio apie tai, kad sodų bendrija įsikūrusi buvusioje radioaktyvių medžiagų laidojimo aikštelėje. Įsiterpiau į pokalbį ir pripliurpiau, kad ten dar ir nelabieji veisiasi.
05.25
Nuėjau pas tėvą Spiridoną. Gerai pasėdėjom ir sekančiame pamoksle užsiminė kaip elgtis sutikus nelabuosius.
05.28
Baigėsi mokslo metai. Iš biologijos mokytojo pasiskolinau skeletą. Šiaip ar taip per vasarą nenaudojamas.
05.29
Prijungiau skeletą su sirena prie iždininko žemuogių lysvės
05.30
Įranga suveikė. Vagis įsliuogė į trisdešimties metrų kriaušės viršūnę, kur anksčiau dar niekam įsilipt nepavykdavo. Kategoriškai atsisako išlipti.
06.03
Atvažiavo iždininkas, papasakojau kokia padėtis. Kategoriškai atsisako pjauti kriaušės viršūnę, tai pats aukščiausias medis. Lazdos tiek aukštai neskrenda, numušt vargšelio nesiseka. Reiks mastyt ką daryti
06.06
Perspėjau sėdintį kriaušėje, kad šiąnakt pilnatis ir į medžioklę išeina vilkolakiai. Vis tiek nelipa. Na – na ...
06.06 naktis
Išdažiau savo Sargį a-lia „Baskervilių šuo“ ir paleidau į iždininko sklypą. Po galais... Tas tipas cirke turėtų dirbti, o ne sodus švarint... Tokių šuolių su trigubais salto dar nebuvau matęs.
06.13
Savaitę niekas nesirodė. Senutės einančios į kapinių koplytėlę baimingai žegnojasi. Atėjo tėvas Spiridonas ir biologijos mokytojas. Pasėdėjome, išgėrėme, pakalbėjome apie prietarų naudą ir žalą.
06.16
Viename sklype nušvilpė morkas ir kopūstus. Sriubos užsimanė ar ką?..
06.17
Kitame kaimo gale, apleistame name įsikūrė bomžai. Paėmiau seną žmonos peruką, vis tiek nebenešioja.
06.18
Užsimečiau peruką ir iš baidyklės pasiskolintą švarką, išgėriau su bomžais ir papasakojau, kad čia nesaugu. Nelabieji vaidenasi, žmonės dingsta. Apsimečiau miegančiu, sulaukiau kol išeis, numečiau avino griaučius, peruką ir viską apliejau trim litrais iš skerdyklos paimto kraujo.
06.19
buvo užsukęs įgaliotinis, domėjosi ar ne aš išgąsdinau bomžus. Pasiteiravau kas atsitiko. Papasakojo, kad laukė ryte norėdamas patikrinti dokumentus. Šie užėjo į namą ir išlėkė iš ten tokiu greičiu, kad motociklu pavyti nepavyko... Apsimečiau neturįs supratimo...
06.23
Iš pažystamos pramoninių prekių parduotuvės vedėjos pasiskolinau nenaudojamus manekenus. Iškabinėjau vyšniose ir abrikosų medžiuose.
06.24
Senutės turguje pasakoja, kad sodų bendrijoje įsikūrė satanistų sekta, ir kad naktimis vykdomos ritualinės žudynės. Beje keista... turguje nei vyšnių, nei abrikosų nusipirkt nėra. Kažin kodėl?
06.30
Atvažiavo brolis Petras su draugais, atvežė žadėtąją kaukę. Nebūčiau žinojęs, ką užsisakiau, garantuotai bučiau apsiš... išsigandęs. Sako, kad išrinko pačią mieliausią, o naktį ji dar baisesnė, nes šviečia... Išgėriau su jais.
07. 01-03
Kol brolis svečiuojasi, patruliuoju užsidėjęs kaukę ir jo baikerio raguotą šalmą. Vietinės senutės pasakoja, kad sodų bendrijoje vaikštinėja pats Šėtonas ir spaudžia tėvą Spiridoną imtis priemonių. Kažin, iš kur jos žino, kas čia dedasi, jei jau tokios niekuo dėtos?
07.04
išlydėjau Petrą
07.07
Atsigavau po Petro išleistuvių. Pastebėjau, kad visas tas dienas Sargio nešėriau. Vargšelis. Paleidau vakare paieškot ko nors ėdamo.
07.08
Niekada nemaniau, kad žmogus gali lygia plytų siena užsilipt iki antro aukšto. Pasirodo gali... kabo žemyn galva, įsikibęs į karnizą. Pradžioje garsiai keikėsi, vėliau užkimo. (visažinės senutės skundėsi tėvui Spiridonui, kad aš prišaukiu vaiduoklius, kurie po to visą naktį rėkauja) Sargis apačioje melancholiškai kramto antrą batą ir gailiai žiūri į alpinistą. Bandžiau šaukt: “Kvaily, mesk ką turi valgomo“, o šis atsakė, kad nieko valgomo neturi, tik pora irisų spėjo nupjauti, va, jie mėtosi...
07.09
Sulaukiau šeimininko, o alpinistas atgavo balsą. Prisiviliojau Sargį gabalu dešros ir jis nenoromis paliko savo teisėta grobį. Šeimininkas privertė alpinistą rausti rūsį, kaip kompensaciją už karnizo nuomą. Pasirinkime tarp rūsio kasimo ir pažinties su Sargiu pratęsimo nugalėjo rūsys.
07.12
Sode vėl pašaliniai. Sutariau su sodų savininkais, kad vartus naktimis laikys uždarytus, o žoles kraus ant kelio
07.13
Už samagono butelį savaitei iš kaimo piemens pasiskolinau bandą ožkų. Dvi valandas prisukinėjau ožkoms prie ragų pentagramas
07.20
Gražinau piemeniui kaip reikiant nusipenėjusią bandą. Ožiai sėkmingai suėdė visas ant kelio sukrautas žoles. Kai naktį kažkokie vagys bandė sunkvežimiu apsilankyti agurkų, jiems kelią pastojo ožys Michejus (juodas su metriniais ragais). Derliaus rinkėjai spruko kaip nuo velnio, pakeliui išversdami seną nudžiūvusią slyvą, ir nudūmė tiesiai pas tėvą Spiridoną maldaudami išvaduoti nuo nelabojo pinklių. Šis išpažintį išklausė o atgailą paskyrė tokią: papasakoti viską apylinkės įgaliotiniui. Viskas baigėsi tuo, kad tėvelis gavo padėką, aš porą butelių degtinės, o vagys – minimalias bausmes. (atsižvegė į sąvonorišką prisipažinimą )
07.24
Į savo vilą aštuoniolika džipų atvažiavo naujas rusas. Iki šiol nežinau kuo vardu. Visa bendrija apsupta sargybos, pašalinių neįleidžia. Galima pailsėti...
07.30
Pas naują rusą atvažiavo draugai. Keista, tuščių butelių ir alaus skardinių piramidė vis auga, tačiau toks įspūdis, kad jie nieko nevalgo. Sargis beveik nebepaeina, pilvas iki žemės. Ir žiūri tokiomis akimis, kad jaučiu išskyrus raudonuosius ikrus ir šašlyką nieko kito gyvenime nebeės. Nors ir prisikišau šaldytuvą visokių gėrybių, puotos kelt jam nė nemanau...
08.04
Naujas rusas su draugais išvyko. Jei gerai pastebėjau, pirmą mašiną vairavo jų danų dogas. Nors jie tiek prisisiurbė, kad kelionės saugumas nuo to vargu ar nukentės...
08.12
Visi apylinkių bomžai renka butelius ir skardines, daržovių neliečia. Kol kas netrukdau...
08.13
Vėl trylikta, reikia imtis darbo. Pigiai prisipirkau žvakių su pasibaigusiu galiojimo laiku.
08.14
Visą vakarą tvirtinau žvakutes prie pomidorų pagalių. Plius uždegimo virvutės, baterijos, jungikliai...
08.15
Siaubingas klyksmas ir kažkokia figūra, bėganti nesirinkdama kelio. O iš ryto turguje visi tik ir šneka, kad Petrovos sūnėną bandė pagrobti nelabieji. Iš pradžių įviliojo į Dievo prakeiktą sodų bendriją, po to bandė apjuosti pragaro liepsnos siena. Na ir meluoja! Kažkodėl nėra turguje pomidorų. Papildomai prijungiau magnetofoną su sūnaus mėgstamos grupės įrašais.
08.17
Buvo užsukęs mokytojas. Pasiėmė skeletą, išgėrėme, pakalbėjome. Pas jį buvo užėjęs mechanizatorius, klausė kaip nusidažyt juodai staiga per naktį pražilusius plaukus, o tai tenka vaikščiot su slidininko kepure.
08.18
Susitariau su tėvu Spiridonu, kad šis suorganizuos kryžiaus žygį į sodų bendriją. Jis ne prieš, ypač atsižvelgiant į didelį tikinčiųjų skaičiaus padidėjimą šią vasarą. Mieste supirkau pernykštės pirotechnikos likučius. Beveik veltui.
08.23
Tėvas Spiridonas iškilmingai nuvedė procesiją į sodų bendriją kovoti su nelabaisiais. Procesijai einant pro komposto krūvą padegiau viską, kas ten buvo paslėpta. Efektas stulbinantis. Senutės bėgo tokiu greičiu, kad lengvai gali pretenduoti į vietą šalies lengvosios atletikos rinktinėje. Su tėvu Spiridonu gerai išgėrėme, o vakare pasklido kalbos, kad tėvelis vienas kovėsi su nelabaisiais. Tiesa, be rezultatų...
08.29
Susitariau su karinio dalinio vadais dėl pratybų sodų bendrijos teritorijoje. Su savininkais susitariau dėl pagalbos armijai produktais
08.31
Dvi dienas kariai maskavosi pomidoruose ir kasė apkasus ten, kur šeimininkai ruošėsi krauti kompostą. Pomidorų suvalgė ne daugiau, nei buvo sutarta ir netgi nieko neišmindžiojo. Užtat kai vakare atvyko nekviesti svečiai, jų laukė nemalonus siurprizas. Kariams , kaip priklauso, išdavė pilną tuščių šovinių komplektą, ir į retą rinkėjų – mėgėjū vorą atidengė tankią automatų ugnį. Šie puolė prie mašinų, viena jų pasimetė ir centrinėje sankryžoje susitiko su tanku. Pasak tanko ekipažo, piestu pasistojusi gaziką matė pirmąsyk gyvenime...
09.04
Gavau padėką iš karinio dalinio vadovybės ir laišką nuo karių. Jiems įskaitė įskaitą ir rašė, kad dar niekada mokymuose nebuvo taip linksma. Parašiau laišką vadovybei, užsiminiau apie bendradarbiavimą kasant bulves.
09.15
Jokių incidentų. Nuobodu. Atėjo laiškas iš pulkininko. Sutinka už 10 procentų derliaus
09.17
Pateikiau pasiūlymą dėl bulvių visuotiniame susirinkime. Visi sutinka
09.24
visas bulves be nereikalingo triukšmo nukasė. Paprašiau karių, kad visus bulvienojus perneštų į niekada nekasinėtą dykvietę. Pašalinau visą apsaugą. Laukiu.
09.28
pradžioje girdėjosi keistas triukšmas, po to neaiškus murmėjimas, dar vėliau triaukščiai keiksmai debilų sodininkų adresu, nesugebančių išauginti bulvių, vienus bulvienojus.
09.29
Gėrėjausi šviežiai sukasta dykviete
09.30
Visuotiniame susirinkime gavau padėką ir pasiūlymą kitiems metams vėl sudaryti sutartį. Pirmininkui pasiūlius, pusė šviežiai sukastos dykvietės prijungta prie mano sklypo.
-----
irmoske
5454
2008-02-08 08:50
irmoske
2011-09-11 05-43
Rolanda rašė: James F. Gardner
Raudonkepuraitė
Gyveno kartą jaunas individas, vardu Raudonkepuraitė.
Rolanda rašė: James F. Gardner
Raudonkepuraitė
Gyveno kartą jaunas individas, vardu Raudonkepuraitė.
ram-une
369
2008-02-08 09:25
ram-une
2011-09-11 05-43
individas rašė: centrinėje sankryžoje susitiko su tanku. Pasak tanko ekipažo, piestu pasistojusi gaziką matė pirmąsyk gyvenime...
-----
individas rašė: centrinėje sankryžoje susitiko su tanku. Pasak tanko ekipažo, piestu pasistojusi gaziką matė pirmąsyk gyvenime...
-----
Individas
8613
2008-02-08 12:38
Individas
2011-09-11 05-43
irmoske rašė:
Rolanda rašė: James F. Gardner
Raudonkepuraitė
Gyveno kartą jaunas individas, vardu Raudonkepuraitė.
Nu pas tave ir mintys......
irmoske rašė:
Rolanda rašė: James F. Gardner
Raudonkepuraitė
Gyveno kartą jaunas individas, vardu Raudonkepuraitė.
Nu pas tave ir mintys......
Individas
8613
2008-02-08 12:52
Individas
4 studentai prieš chemijos egzą sumanė pabaliavoti.Išvarė iš Klaipėdos pas draugus į Vilnių.Gėrė visą šeštadienį ir sekmadienį.Pirmadienį visi atsibudo tik 9h,o egzas 11h, suprato, kad nespės.Grįžta, nuvyksta pas dėstytoją ir sako:
-Na mes čia, pas draugus išvykę buvom pasimokyti, bet sprogo padanga kelyje ir negalėjom suspėti.
Dėstytojas atsako:
-Na suprantu vyrukai, visko nutinka, gerai ateikit rytoj ir galėsit rašyti.
Kitą dieną, dėstytojas juos visus išsodina po atskirus kabinetus, vienus pačius ir duoda du uždavinių lapus.Viename lape keli chemijos klausimai verti 10 %, kitame vienas klausimas, vertas 90%: ,, kuris automobilio ratas?"
-Na mes čia, pas draugus išvykę buvom pasimokyti, bet sprogo padanga kelyje ir negalėjom suspėti.
Dėstytojas atsako:
-Na suprantu vyrukai, visko nutinka, gerai ateikit rytoj ir galėsit rašyti.
Kitą dieną, dėstytojas juos visus išsodina po atskirus kabinetus, vienus pačius ir duoda du uždavinių lapus.Viename lape keli chemijos klausimai verti 10 %, kitame vienas klausimas, vertas 90%: ,, kuris automobilio ratas?"
Petronele
18330
2008-02-08 12:57
Petronele
2011-09-11 05-43
edwardas rašė: http://www.webpark.ru/comments.php?id=32596
Su tokiu instruktorium tik nervų ligą gali įsivaryt, o ne vairuot išmokt :))
edwardas rašė: http://www.webpark.ru/comments.php?id=32596
Su tokiu instruktorium tik nervų ligą gali įsivaryt, o ne vairuot išmokt :))
Rolanda
6896
2008-02-08 13:08
Rolanda
2011-09-11 05-43
irmoske rašė:
Rolanda rašė: James F. Gardner
Raudonkepuraitė
Gyveno kartą jaunas individas, vardu Raudonkepuraitė.
Aš irgi nustebau, kad negavau pylos nuo individo!.....
irmoske rašė:
Rolanda rašė: James F. Gardner
Raudonkepuraitė
Gyveno kartą jaunas individas, vardu Raudonkepuraitė.
Aš irgi nustebau, kad negavau pylos nuo individo!.....
Rolanda
6896
2008-02-08 13:10
Rolanda
2011-09-11 05-43
individas rašė:
irmoske rašė:
Rolanda rašė: James F. Gardner
Raudonkepuraitė
Gyveno kartą jaunas individas, vardu Raudonkepuraitė.
Nu pas tave ir mintys......
Na, suprantate, kolega, mes juk čia, forume, visi "ono" - neaišku, ar po pseudonimu vyrukas, ar mergikė slepiasi!......
individas rašė:
irmoske rašė:
Rolanda rašė: James F. Gardner
Raudonkepuraitė
Gyveno kartą jaunas individas, vardu Raudonkepuraitė.
Nu pas tave ir mintys......
Na, suprantate, kolega, mes juk čia, forume, visi "ono" - neaišku, ar po pseudonimu vyrukas, ar mergikė slepiasi!......
Individas
8613
2008-02-08 14:13
Individas
Rolanda, dabar nuodugniai perskaites visa puslapį, turėčiau pareikšti savo pasipiktinimą.Deja, man netgi patiko. Jumoras- vienija pasaulį.
Ateičiai- aš esu vyriškos lyties atstovas.
Jumoras- vienija pasaulį.
Ateičiai- aš esu vyriškos lyties atstovas.
Individas
8613
2008-02-08 14:26
Individas
Važiuoja kartą naujalietuvis, nepastebi ir suvažinėja mentą. Na, įsimetė kūną į bagažinę, nuvežė į kapines, duoda sargui 100 baksų ir sako:
- Pakask draugą, ką? Supranti, seni, laiko laidotuvėms neturiu, būk žmogus.
Sargas patenkintas užkasinėja mentą, o naujalietuvis važiuoja sau ir vis žiūri atsisukdamas, ar sargas užkas lavoną. Tik staiga iš krūmų su pakelta krivule į kelią išbėga kitas mentas ir - tiesiai po ratais. Na, gerai - įmetė jį į bagažinę ir vėl į kapines. Žiūri, sargas jau pavargęs guli, „Žaibo“ bambalis tuščias. Spiria jam ir sako:
- A girdž, gaidy, kaip lavoną užkasei, jei atgal išlinda, a?
Sargas prabudęs atsiprašinėja, o naujalietuvis kiša dar šimtą baksų ir liepia užkasti normaliai.
Tuo metu ant kalno du mentai budėjo: vyresnysis su studentu. Vyresnysis žiūri pro žiūronus ir sako studetui:
- Ei, klausyk, ko tas pirmyn atgal po kapines važinėja? Nuvaryk pažiūrėt.
Atvaro studentas į kapines. Ramu. Galvoja, reik pas sargą užeiti, paklausti. Užeina, tas jau lūžęs miega. Na ką - žadina ir klausia:
- Ė, a girdi, ko tas naujas lietuvis čia pirmyn atgal važinėja?
Sargas tik atmerkia akis, stveria kastuvą, duoda per galvą ir sako:
- Tu apsiraminsi ar ne šiandien…
- Pakask draugą, ką? Supranti, seni, laiko laidotuvėms neturiu, būk žmogus.
Sargas patenkintas užkasinėja mentą, o naujalietuvis važiuoja sau ir vis žiūri atsisukdamas, ar sargas užkas lavoną. Tik staiga iš krūmų su pakelta krivule į kelią išbėga kitas mentas ir - tiesiai po ratais. Na, gerai - įmetė jį į bagažinę ir vėl į kapines. Žiūri, sargas jau pavargęs guli, „Žaibo“ bambalis tuščias. Spiria jam ir sako:
- A girdž, gaidy, kaip lavoną užkasei, jei atgal išlinda, a?
Sargas prabudęs atsiprašinėja, o naujalietuvis kiša dar šimtą baksų ir liepia užkasti normaliai.
Tuo metu ant kalno du mentai budėjo: vyresnysis su studentu. Vyresnysis žiūri pro žiūronus ir sako studetui:
- Ei, klausyk, ko tas pirmyn atgal po kapines važinėja? Nuvaryk pažiūrėt.
Atvaro studentas į kapines. Ramu. Galvoja, reik pas sargą užeiti, paklausti. Užeina, tas jau lūžęs miega. Na ką - žadina ir klausia:
- Ė, a girdi, ko tas naujas lietuvis čia pirmyn atgal važinėja?
Sargas tik atmerkia akis, stveria kastuvą, duoda per galvą ir sako:
- Tu apsiraminsi ar ne šiandien…
Individas
8613
2008-02-08 14:28
Individas
Sėdi bare prezidentai Bushas ir Putinas. Įeina į barą vaikinas. Apsidairo ir pamatęs juos sveikinasi:
- Man didelė garbė! Ką gi čia veikiate?
Bushas atsako:
- Planuojame Trečiąj? pasaulin? karą!
- Tikrai? Ir su kuo kariausime? - nustemba vaikinas.
- Ketiname nužudyti 140 milijonų irakiečių ir vieną blondinę dideliais papais.
- Ei, o kam gi žudyti tą blondinę dideliais papais?.. - susigraudina vaikinas.
Bushas atsisuka į Putiną, paliečia jo petį ir sako:
- Juk sakiau, kad niekam tie 140 milijonų irakiečių nerūpės!!!
- Man didelė garbė! Ką gi čia veikiate?
Bushas atsako:
- Planuojame Trečiąj? pasaulin? karą!
- Tikrai? Ir su kuo kariausime? - nustemba vaikinas.
- Ketiname nužudyti 140 milijonų irakiečių ir vieną blondinę dideliais papais.
- Ei, o kam gi žudyti tą blondinę dideliais papais?.. - susigraudina vaikinas.
Bushas atsisuka į Putiną, paliečia jo petį ir sako:
- Juk sakiau, kad niekam tie 140 milijonų irakiečių nerūpės!!!
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui