ANI rašė: ANI rašė: Gal kas turit poemą-eilėraštį apie pagyvenusių žmonių dalią kokį vargą patiria dėl silpstančios atminties,kažkada turėjau,bet matyt dėl tos pačios priežasties nerandu
Užuot išsiuntus Tau šį laišką pati atplėšus ir skaitau......
Rašau Tau laišką, kad nelaikytum mirusia, nes dar gyva esu.
Nors vis dažniau užmirštu ir klaidžioju klampynėje minčių.
Kai stoviu apačioj prie laiptų dar visiškai neaišku ar lipti ketinu aukštyn ar ką tik nulipau žemyn.
Kai prieinu prie šaldytuvo dažnai sunku man atsiminti, ar jau pavalgiusi esu, ar atėjau ko pasiimti.
Tie akiniai, mieloji mano, taip dingsta, kad graudu prisiminti. Kai kokį pusdienį aš ieškau jų ir nuo nosies galo turiu juos nusiimti.
Ir kai tamsa apgaubia žemę, aš jau su naktiniais marškiniais, neaišku man ar jau keliuos, ar dar gulsiuos.
Ir jeigu man eilė rašyti, nepyk, o gal jau sumaišiau gal vakar išsiunčiau, Tau laišką, o gal gavau, nebežinau.
O Tu žinok, Tave aš myliu.
Sakau sudiev, skubu. Nors paštas ne už mylių, čia pat pasiekiamas ranka ir nuskubėjus, man į paštą jaučiu, lyg kuo nusikaltau Tau. Užuot išsiuntus šitą laišką, aš jį pati atidarau...