Jei čia užeina darbdaviai, norėčiau jiems priminti, kad ir mažytė dovanėlė Kalėdų (ar kitų švenčių) proga labai sušildo. Papasakosiu, kodėl. Mano pagrindinės darbovietės akcininkai turi dar ir savo įmonių, kurioms aš tvarkau apskaitą. Ir viena iš tų įmonių (tiksliau jos šefas) taip užkniso, kad jau esu tvirtai nusprendusi - po Naujų pasakau šefui, kad ieškotų kito buhalterio. Vakar atėjusi į darbą randu ant stalo Kalėdinę dovanėlę. Bėgu pas kolegas, pasidalinti savo džiaugsmu, paklausti ar juos aplankė Kalėdų senelis. O šie tik gūžčioja pečiais - nieko panašaus jie negavo. Sako, gal tau tavo šefas čia dėmesį rodo. Hm... Susimąsčiau: "Nu va, o aš, kiaulė, čia putojuosi ant jo, mesti žadu. Reiks dar kentėti - ne toks jau blogas jis žmogus. Na ir kas, kad čia tik rašiklių rinkinys, bet juk ne tame esmė, svarbu - dėmesys..." Taip šiomis gražiomis mintimis ir pradėjau darbo dieną. Tačiau... šiandien atėjusi į darbą sužinojau, kad mano kolegas šiek tiek pavėlavęs taip pat aplankė Kalėdų senelis ir atnešė tuos pačius rašiklius. Ir kas liūdniausia, tai nebuvo mano šefas... Šiandien darbo dieną pradėjau tokiomis mintimi - tikrai jį mesiu, na negaliu aš atleisti už suteiktą ir čia pat sudaužytą viltį
Moralas - kartais laiku įteiktas rašiklis (ar kitas koks daiktas) gali išvaduoti nuo papildomų rūpesčių.