Tūkstantį kartų sakiau sau: nešvenčiu gimtadienių. Nešvenčiu.
Ir tūkstantį kartų pagaunu save galvojančią: Elvusia tu mano brangiausia, juk lauki dėmesio, gero, šilto žodžio... ir džiaugiesi kaip vaikas, jo sulaukusi :)
Žmogiukai, jūs dar kartą man įrodėte, kad mums visiems, tokiems skirtingiems, ir kartu, tokiems panašiems reikia dėmesio, reikia būti reikalingu, svarbiu, vieninteliu.
Ir, kol bent kam esi svarbus, žmogau, tol gyveni :)
Ačiū visiems už sveikinimus. Ačiū
Tininga,
mes, vandenukės, kaip jau sakė Loreta. esam nepakartojamos. Daugiau tokių nėra (na, leiskit kiti mums šiandien taip galvoti)...
Kaip smagu žinoti, kad yra žmogiukų, kuriems šios dienos - taip pat šventė. Sveikinu ir tave, širdele. Mano miela kambarioke :)
Neįsivaizduoju tavęs nesišypsančios, surūgusios, piktos. Todėl linkiu ir toliau būti tokia pat - švelnia, labai moteriška, subtilia būtybe :)