2006-09-20 08:49
Kristiana__
Pasaulyje, be to registruoto, yra ir kitų vyrų. Tik reikia kažkaip derinti. Ir pasakysiu, pasitaiko visai nieko atvejų. Aš tik po 40 metų jubiliejaus supratau, kad galiu norėti kažko daugiau ir kad tai nėra smerktina.
Dabar man 45 metai, tebesu ištekėjusi, bet jau daug metų nesuprantu, už ko. Bendraujame e-mailais. Taip baigėsi prieš daug metų vykdyta tobulo vyro paieška.
Vedybinis gyvenimas man buvo lyg bandymas tapti lietuviškos gamtos mylėtoja, žiūrint į plūdę ir laukiant žioplos žuvies. Pagimdžiau gilioje jaunystėje. Atsirado trys vaikai, tačiau dirbau. Mano tobulas vyras nesuprasdavo, kaip aš galiu skaityti mokslinius žurnalus likusiu nuo darbo laisvalaikiu (dažniausiai – naktimis). Bandymas išsaugoti proto likučius buvo pirmas smūgis į santuokos pamatus. Antras smūgis buvo tai, jog turėjau karšinti senstančius tėvus. Laiko vyro gundymui visai nelikdavo. Manau, šis laikotarpis egzistuoja visose santuokose, ir, jei pora sugeba tą laikotarpį pereiti be blondinių pagalbos, tada ji išgyvena.
Štai šalia manojo atsirado blondinė, kuri švelniai nuvalydavo ant jo kaklaraiščio užtiškusį pomidorų padažą. O aš buvau kvailelė, liepdavau pačiam nusivalyti. Vėliau supratau, jog tas naivus valymas – raktas į širdį ir į piniginę. Reikia išmokti valyti vyrui visus trupinėlius ir tuo džiaugtis, kol jį prirakinsi.
Tobulų vyru nėra. Aišku pasakymas, kad visi vyrai kiaulės, tinka tik iš dalies. Kiauliena valgoma, o vyriena ne. Na, bet šiaip juos reikia gerbti, net ir kaip maistui netinkama rasę. Jei jų nebūtų, neliktų pusės smagumo. Nebūtų kur nuklysti į šoną, nebūtų, ką nuo ko paveržti. Laikraščiai gerokai suplonėtų...
Mano patarimai, kaip suvilioti vyrą
Pirmas variantas. Užrakinti bet kokius mokslinio 'proto' likučius. Čia jau reikės pinigu. Labai standartinis variantas. Modelio figūra, silikonai, nubalinti dantys, šviesūs plaukai, ir ilgos kojos. Šis variantas tinka visame pasaulyje ir kritikuojantys jį neteisūs. Tiesiog spauda suformuoja tokį etaloną ir jis tinka kaip Diplomato pasas. Tada gali rinktis.
Blogesnis variantas, jei nėra tos figūros ir plastikos chirurgai žada kažką labai neaiškiai. Vadinasi, paims pinigus, ir nieko neišeis.
Tuomet reikia atkasti likučius moteriško proto. Išties reikia pakankamai proto sugebėti reikiamoje situacijoje apsimesti nelabai protinga. Pirmiausia reikia žinoti, kada ir ką gundyti. Kartais gundai 6 metus, o jis pasirodo iš bailiųjų.
Dažniausiai sekasi ten, kur vyrų apstu. Visai neseniai dariau eksperimentą. Ne Lietuvoje – Amerikoje. Bet vyrai visur vienodi, kaip vynuoginiai pomidorai.
Pirmiausia reikia pasirinkti dieną, kada vyrai išeina pasižmonėti be žmonų ir kitų lydinčių draugių. Arba po sporto varžybų, arba po kito masyvaus renginio, kada visi jau pakankamai emociškai įaudrinti traukia alaus. Svarbiausia, kad vyrų būtų tiršta kaip rytiniame autobuse. Tada tiesiog, ramiai švytuoji pirmyn atgal su stikline kokio gėrimo rankose, ir vis netyčiom atsitrenki į kurį tai raumening1 kūną. Tada prireikia akių, kontakto, nepaskubėti atitraukti klubo ar kitos dalies ir sakyti “Sorry. How are you?”. To visiškai užtenka.
Na, vyrukas tuomet sako – ai, nieko tokio, ir jei prie aksominio žvilgsnio pasiseka sumodeliuoti dar ir spec. šypseną, pradžia yra. Dažniausiai kitas etapas yra pasakyti vyrui, kad jis, regis, kaip iš plieno, nes kai netyčia prisilietei , tai ir prilipo tavo kūnas, kaip prie tos auksinės žąsies, nors žąsies geriau tiesmukiškai neminėti. O tada, aišku, reikėtų klausinėti jo apie sportą.
Ilgai kamantinėti nereikia, tiesiog, jei šoka, gali pasakyti “Noriu šokti”. Jei nešokama - “Gal einame prie baro, mano gėrimas baigiasi”...
Kai daug žmonių, niekas tavęs nematuoja iki milimetro, nevertina, kokios tavo kojos, ar krūtinė DD numerio. Tiesiog reikia išmokti lyg netyčia priglusti. Tai veikia kaip Viagra. Ir nieko čia smerktino - jie kitaip nesupranta. Gali skaityti eiles pati sau viena, vėliau, po visko, nes ne eilėms vyras surėdytas. Jam pirmiausia seksas. Ir jei kažką tame sugebi, viskas įmanoma, liks laiko ir eilėms. Per vieną vakarėlį man gal aštuoni pasisiūlė.
Viena pastaba. Jei kartais taip užkliudai vyrą, kurio žmona irgi bare, ne viskas prarasta. Jis, aišku, nerišliai mekens, kad nešoka, bet jei toliau laikysies netoli, o jis į tave žvilgčios, ir pakartosi, dažniausiai atsakymas bus: “Susitikim kitą savaitę, aš būsiu vienas”. O čia jau kaip nori. Tie vedę, dažniausia būna kaip ką tik grįžę iš dantisto ir dar anestezija nepraėjus.
Gyvenime viskas sąlygiška. Aš ir toliau tebeieškau to tokio, kuris suvirpintų širdį. O jų yra, tikrai - bet reta. Yra meilė ta didžioji, dėl kurios gali paaukoti savo laimę, bet jos paieška gali užtrukti visą gyvenimą. Bet ir toje idilėje proza savo kampus kaišioja. Meile yra, bet ji nevisagalė. Gyvenime meilei atsiranda daug sąlygų ir ne visas gali išpildyti.
O kartais tiesiog būna per vėlu. Bet tai - patirtis. Reikia išmokti ir džiaugtis tuo, ką turi.
Janina