spyglys rašė: [Istorija apie du draugus, keliaujančius per dykumą... Du draugai ėjo per
> dykumą, susipyko ir vienas trenkė kitam antausį. Patyręs skausmą, nieko
> nesakęs, pastarasis parašė ant smėlio: ,,Šiandien gavau antausį nuo savo
> geriausio draugo“. Jiedu keliavo toliau, priėjo oazę ir nusprendė
> išsimaudyti. Tas, kuris buvo gavęs antausį, pradėjo skęsti, tačiau draugas
> jį išgelbėjo. Atgavęs sąmonę jis išraižė ant akmens: ,,Šiandien geriausias
> mano draugas išgelbėjo man gyvybę”. Tas, kuris buvo trenkęs antausį ir
> paskui išgelbėjęs savo draugą, paklausė: -Kai tave įskaudinau, tu apie tai
> parašei ant smėlio, o kai tave išgelbėjau parašei ant akmens. Kodėl?
> Draugas atsakė: -Kai kas mus užgauna, rašome tai ant smėlio, kad skriaudą
> užglaistytų atleidimo vėjai. Tačiau, kai kas mums padaro gero,
> išgraviruojame tai ant akmens, kad joks vėjas negalėtų nutrinti. Išmok
> rašyti skriaudas ant smėlio, o patirtą džiaugsmą ant akmens...
>
Labai gražu.