2009-10-05 21:06
Elvusia
O kas gi ginčijasi, kad šalia mūsų nėra žavingų būtybių?
Tiesiog tas žmogiukas su tokia negalia suteikia jėgų sveikiesiems.
Juk pripažink, dejuojame, kokie mes nelaimingi, niekam nereikalingi, kokie mes nusivylę. Pamirštame šypsotis, palinkėti gero. Kiek turim savyje pykčio, apkalbame kitus. Kad ir šiame forume: kai kurie nariai specialiai pasako ką nors tokio, kad tik išvesti iš pusiausvyros, kad tik sunervinti. Ir daro tai tie kurie jaučiasi nereikalingi, nemylimi. Ir patys nieko nemyli.
Kai pasižiūri, kiek vidinės jėgos ir stiprybės turi šis, nebijau pasakyti - invalidas, tik tuomet pamatai, kokie mes laimingi.
Kokie mes laimingi iš tiesų....
Ir tuomet dingsta noras ką nors nervinti, taškytis pykčiu, ar niekinti kitus.
Ir žinai, pasidaro gaila ne jo. Nea. Savęs pasidaro gaila. Ir šalia esančių: nemokame džiaugtis tuo, ką turime.